Rinktiniai 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmai - Vilniuje

Jau nuo šio ketvirtadienio rinktinius Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus vilniečiai kino gurmanai galės pamatyti gruodžio 7 – 13 dienomis, kino teatre „Pasaka“.
Užmaršties eilės
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tarp Vilniuje rodomų filmų – istorijos apie meilę, atmintį ir šeimą, jau sulaukusios pripažinimo tarptautiniuose kino festivaliuose. „Kauno kino festivalio viešnagė Vilniuje – itin graži tradicija, ir šiemet norėjosi ją tęsti“, teigia festivalio direktorė Jurga Liutvinskienė. „Vilniaus žiūrovai galės pasimėgauti išties rinktine programa, kurios filmai jau yra viešėję tarptautiniuose Venecijos, Lokarno, Toronto ir kituose prestižiniuose kino festivaliuose.“

Dreifas
Dreifas
© Organizatorių archyvas

Kino seansai sostinėje prasidės Michelio Lipkeso filmu „Keista, bet tikra“, neeiline juodai balta meilės istorija, kuriai papasakoti Lipkesas, ilgametis sinefilas, pasitelkia itin išlavintą kino kalbą, kupiną klasikinio kino kontekstų bei simbolizmo. Šiandieniniame Meksiko mieste gyvena daugiau negu aštuoni milijonai žmonių; jame gausu šiukšlių ir atliekų. Šių rinkimas - įsimylėjėlių Džonatano ir Jesi, slepiančių savo meilę nuo žiauraus saviškės gaujos lyderio, pragyvenimo šaltinis. Viskas pasikeičia jiems netikėtai radus mirusiojo palaikus su kišenėmis, pilnomis pinigų. Džonatanui ir Jesi planuojant pabėgimą iš negailestingo Meksiko kriminalinio pasaulio, tragedija tampa neišvengiama.

Keršto skonis
Keršto skonis
© Organizatorių archyvas

Viena festivalio pažibų – iraniečio režisierius Alirezos Khatami filmas „Užmaršties eilės“, sužavėjusi tiek kauniečius, tiek Tarptautinį Venecijos kino festivalį, kuriame jis susižėrė „Orizzonti“ konkursinės programos geriausio scenarijaus, Tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI bei „Interfilm“ apdovanojimus. „Aš buvau jaunas poetas, kuris pasiėmė ne tą knygą iš bibliotekos ir įsimylėjo kiną...“, sako A. Khatami, į kiną žvelgiantis kaip į būdą kalbėtis be žodžių.

„Užmaršties eilės“ – magiškojo realizmo įkvėpta drama, žiūrovus nukelianti į Jorge Luis Borges novelių pasaulį. Senyvas atokaus morgo prižiūrėtojas prisimena viską, išskyrus vardus. Jis prižiūri savo mylimas gėles ir padeda artimiesiems rasti mirusiuosius. Po gretimame mieste įvykusio protesto policijai šiame morge suslėpus aukas, jam į rankas patenka nežinomos jaunos moters palaikai. Šios moters laidotuvės virsta fantasmagorine odisėja su mistišku duobkasiu, renkančiu mirusiųjų istorijas, sena moterimi, ieškančia prarastos dukters, ir katafalko vairuotoju, persekiojamu praeities šmėklų... Anot režisieriaus A. Khatami, augusio Irano ir Irako karinio konflikto metu, „Užmaršties eilės“ – tai tikrų įvykių įkvėpta istorinės amnezijos, atminties politikos ir užmaršties refleksija, atiduodanti duoklę tiems, kurie kovoja už pamirštųjų atminimą.

Labai romantiška
Labai romantiška
© Organizatorių archyvas

Vilniečiai taipogi turės progą išvysti palestinietės režisierės Annemarie Jacir filmą „Pareiga“, gavusį „Don Kichoto“ apdovanojimą Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje. „Pareiga“ – tai istorija apie trapų ryšį tarp tėvo ir sūnaus šiuolaikinėje Palestinoje. Šadi, architektas, gyvenantis Romoje, atvyksta į Nazaretą aplankyti savo vienišo senyvo tėvo Abu Šadi ir atšvęsti sesers Amal vestuvių. Pagal vietinę palestiniečių tradiciją, šeimos vyrai turi asmeniškai išdalinti pakvietimus į vestuves kiekvienam svečiui. Tačiau po daugybės metų, praleistų skirtinguose pasaulio kraštuose, tėvui ir sūnui rasti bendrą kalbą yra itin sunku – kardinaliai skiriasi ne tik jų patirtys, bet ir pasaulėvaizdžiai.
Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Annemarie Jacir siužetą grindė savo šeimos patirtimis, o pagrindinius vaidmenis atliekantys Mohammad Bakri ir Saleh Bakri – tėvas ir sūnus taip pat ir už ekrano ribų.

Pareiga
Pareiga
© Organizatorių archyvas

Šeimyninių santykių temą tęsia dominikiečio režisieriaus Nelson Carlo de los Santos Arias filmas „Keršto skonis“, žiūrovus nukeliantis į Dominikos Respubliką. Albertas, karštai tikintis evangelikas, dirbantis sodininku turtingame dvare Santo Domingo, grįžta namo į savo tėvo laidotuves. Išaiškėjus jo tėvo nužudymo aplinkybėms, Alberto šeima tikisi, kad šis seks vietiniu religiniu papročiu ir atkeršys už tėvo mirtį. Tačiau tai nesuderinama su sodininko įsitikinimais ir religija. „Kalbant apie smurtą ir nusikaltimus, yra neįmanoma nekalbėti apie moralę. Savo šalyje bandau klausti: kur prasideda moralė? Kur ji yra? Kas yra tai, su kuo susiduriame kasdien?“, klausia de los Santos Arias. Nufilmuota naudojant 35 mm juostą, „Keršto skonis“ pribloškia savo spalvų bei gamtinio pasaulio – vabzdžių, paukščių, vėjo, jūros – sodrumu.

Romantikos išsiilgusiems kino mėgėjams Kauno kino festivalis siūlo tris neeilinius pasimatymus. Filmuose „Švytuoklė“ ir „Labai romantiška“ netikėtu kampu rodomas bohemiškas menininkų gyvenimas, kupinas vakarėlių, kūrybos ir meilės. Neįtikėtino grožio filme „Švytuoklė“, įkvėptame legendinio Marinos Abramović ir tuometinio jos partnerio Ulay performanso „Nejudamumo energija“, žvelgiama į tai, kas romantiniuose santykiuose lieka nepasakyta. Jauna meninkų pora įsikuria tuščiame lofte ir prie grindų pritvirtina oranžinės spalvos juostą, kuri atskiria dvi erdves: šokių studiją ir skulptūros dirbtuves. Filmo režisierė brazilė Julia Murat žaismingai vaizduoja poros tarpusavio konkurencijos ir intymumo sąveiką, unikaliai pasakodama apie meilę, meninę kūrybą ir savęs pažinimą.

Švytuoklė
Švytuoklė
© Organizatorių archyvas

Filmas „Labai romantiška“, kurtas net devynerius metus, tai žaisminga patirčių, prisiminimų ir fantazijos dėlionė, kviečianti žiūrovus į kelionę virš laiko ir erdvės ribų. Berlyne gyvenantys Gustavas ir Melissa, primenantys pačius filmo režisierius Melissą Dullius ir Gustavo Jahn, mėgaujasi šiuo niekada nemiegančiu miestu ir energingu jo meniniu gyvenimu. Poros butas – jų gyvenimo centras. Tačiau vieną dieną įvykiai pasisuka netikėta linkme: jų kambaryje atsiranda kosminis portalas, atskleidžiantis ryšį tarp praeities, dabarties ir ateities.

Helenos Wittman filmas „Dreifas“, rodytas šių metų Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje, žiūrovus kviečia į kelionę mėlynomis vandenyno bangomis. Dvi moterys, Teresa ir Jozefina, leidžia savaitgalį prie Šiaurės jūros: ilgi pasivaikščiojimai paplūdimiu, orų prognozės, dangus, horizontas, vanduo. Po kartu praleisto laiko viena jų iškeliauja atgal į Argentiną, pas savo šeimą, o kita plaustu kerta Atlanto vandenyną, judėdama link Karibų. Tarp moterų atsiveria tiek erdvės, tiek laiko praraja – horizonte nebesimatant žemei, tvirtą pagrindą atrasti sunku. „Dreifas“ – tai ne tik filmas, bet ir jutiminė patirtis tiek akustine, tiek vizualine prasme: meistriški, žadą atimantys pačios H. Wittman nufilmuoti vaizdai žiūrovus panardina į Atlanto vandenyno bangavimą. Kartu tai – jautri istoriją apie žmogiškąjį ryšį ir santykių kaitą. Moterims vėl susitikus, viena jų gali paklausti kitos: „ar tu pasikeitei?“.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Liucina Rimgailė: rinkdama dovanas visada galvoju, ko labiausiai nori ją gausiantis žmogus

Liucina Rimgailė šventėms pasiruošė garsių draugų būryje: kūrė netradicines eglutes.

Operos ir baleto gerbėjų per šventes laukia staigmenos

Kalėdų laikotarpiu LNOBT spektakliuose žibės užsienio žvaigždės: dainuos Vokietijoje gyvenanti Katerina Tretyakova, italų tenorai Luciano Ganci ir Alessandro Fantoni, šoks Varšuvos Didžiojo teatro ir Londono Karališkojo baleto trupių solistai.

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.