Rinktiniai 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmai - Vilniuje

Jau nuo šio ketvirtadienio rinktinius Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus vilniečiai kino gurmanai galės pamatyti gruodžio 7 – 13 dienomis, kino teatre „Pasaka“.
Užmaršties eilės
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tarp Vilniuje rodomų filmų – istorijos apie meilę, atmintį ir šeimą, jau sulaukusios pripažinimo tarptautiniuose kino festivaliuose. „Kauno kino festivalio viešnagė Vilniuje – itin graži tradicija, ir šiemet norėjosi ją tęsti“, teigia festivalio direktorė Jurga Liutvinskienė. „Vilniaus žiūrovai galės pasimėgauti išties rinktine programa, kurios filmai jau yra viešėję tarptautiniuose Venecijos, Lokarno, Toronto ir kituose prestižiniuose kino festivaliuose.“

Dreifas
Dreifas
© Organizatorių archyvas

Kino seansai sostinėje prasidės Michelio Lipkeso filmu „Keista, bet tikra“, neeiline juodai balta meilės istorija, kuriai papasakoti Lipkesas, ilgametis sinefilas, pasitelkia itin išlavintą kino kalbą, kupiną klasikinio kino kontekstų bei simbolizmo. Šiandieniniame Meksiko mieste gyvena daugiau negu aštuoni milijonai žmonių; jame gausu šiukšlių ir atliekų. Šių rinkimas - įsimylėjėlių Džonatano ir Jesi, slepiančių savo meilę nuo žiauraus saviškės gaujos lyderio, pragyvenimo šaltinis. Viskas pasikeičia jiems netikėtai radus mirusiojo palaikus su kišenėmis, pilnomis pinigų. Džonatanui ir Jesi planuojant pabėgimą iš negailestingo Meksiko kriminalinio pasaulio, tragedija tampa neišvengiama.

Keršto skonis
Keršto skonis
© Organizatorių archyvas

Viena festivalio pažibų – iraniečio režisierius Alirezos Khatami filmas „Užmaršties eilės“, sužavėjusi tiek kauniečius, tiek Tarptautinį Venecijos kino festivalį, kuriame jis susižėrė „Orizzonti“ konkursinės programos geriausio scenarijaus, Tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI bei „Interfilm“ apdovanojimus. „Aš buvau jaunas poetas, kuris pasiėmė ne tą knygą iš bibliotekos ir įsimylėjo kiną...“, sako A. Khatami, į kiną žvelgiantis kaip į būdą kalbėtis be žodžių.

„Užmaršties eilės“ – magiškojo realizmo įkvėpta drama, žiūrovus nukelianti į Jorge Luis Borges novelių pasaulį. Senyvas atokaus morgo prižiūrėtojas prisimena viską, išskyrus vardus. Jis prižiūri savo mylimas gėles ir padeda artimiesiems rasti mirusiuosius. Po gretimame mieste įvykusio protesto policijai šiame morge suslėpus aukas, jam į rankas patenka nežinomos jaunos moters palaikai. Šios moters laidotuvės virsta fantasmagorine odisėja su mistišku duobkasiu, renkančiu mirusiųjų istorijas, sena moterimi, ieškančia prarastos dukters, ir katafalko vairuotoju, persekiojamu praeities šmėklų... Anot režisieriaus A. Khatami, augusio Irano ir Irako karinio konflikto metu, „Užmaršties eilės“ – tai tikrų įvykių įkvėpta istorinės amnezijos, atminties politikos ir užmaršties refleksija, atiduodanti duoklę tiems, kurie kovoja už pamirštųjų atminimą.

Labai romantiška
Labai romantiška
© Organizatorių archyvas

Vilniečiai taipogi turės progą išvysti palestinietės režisierės Annemarie Jacir filmą „Pareiga“, gavusį „Don Kichoto“ apdovanojimą Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje. „Pareiga“ – tai istorija apie trapų ryšį tarp tėvo ir sūnaus šiuolaikinėje Palestinoje. Šadi, architektas, gyvenantis Romoje, atvyksta į Nazaretą aplankyti savo vienišo senyvo tėvo Abu Šadi ir atšvęsti sesers Amal vestuvių. Pagal vietinę palestiniečių tradiciją, šeimos vyrai turi asmeniškai išdalinti pakvietimus į vestuves kiekvienam svečiui. Tačiau po daugybės metų, praleistų skirtinguose pasaulio kraštuose, tėvui ir sūnui rasti bendrą kalbą yra itin sunku – kardinaliai skiriasi ne tik jų patirtys, bet ir pasaulėvaizdžiai.
Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Annemarie Jacir siužetą grindė savo šeimos patirtimis, o pagrindinius vaidmenis atliekantys Mohammad Bakri ir Saleh Bakri – tėvas ir sūnus taip pat ir už ekrano ribų.

Pareiga
Pareiga
© Organizatorių archyvas

Šeimyninių santykių temą tęsia dominikiečio režisieriaus Nelson Carlo de los Santos Arias filmas „Keršto skonis“, žiūrovus nukeliantis į Dominikos Respubliką. Albertas, karštai tikintis evangelikas, dirbantis sodininku turtingame dvare Santo Domingo, grįžta namo į savo tėvo laidotuves. Išaiškėjus jo tėvo nužudymo aplinkybėms, Alberto šeima tikisi, kad šis seks vietiniu religiniu papročiu ir atkeršys už tėvo mirtį. Tačiau tai nesuderinama su sodininko įsitikinimais ir religija. „Kalbant apie smurtą ir nusikaltimus, yra neįmanoma nekalbėti apie moralę. Savo šalyje bandau klausti: kur prasideda moralė? Kur ji yra? Kas yra tai, su kuo susiduriame kasdien?“, klausia de los Santos Arias. Nufilmuota naudojant 35 mm juostą, „Keršto skonis“ pribloškia savo spalvų bei gamtinio pasaulio – vabzdžių, paukščių, vėjo, jūros – sodrumu.

Romantikos išsiilgusiems kino mėgėjams Kauno kino festivalis siūlo tris neeilinius pasimatymus. Filmuose „Švytuoklė“ ir „Labai romantiška“ netikėtu kampu rodomas bohemiškas menininkų gyvenimas, kupinas vakarėlių, kūrybos ir meilės. Neįtikėtino grožio filme „Švytuoklė“, įkvėptame legendinio Marinos Abramović ir tuometinio jos partnerio Ulay performanso „Nejudamumo energija“, žvelgiama į tai, kas romantiniuose santykiuose lieka nepasakyta. Jauna meninkų pora įsikuria tuščiame lofte ir prie grindų pritvirtina oranžinės spalvos juostą, kuri atskiria dvi erdves: šokių studiją ir skulptūros dirbtuves. Filmo režisierė brazilė Julia Murat žaismingai vaizduoja poros tarpusavio konkurencijos ir intymumo sąveiką, unikaliai pasakodama apie meilę, meninę kūrybą ir savęs pažinimą.

Švytuoklė
Švytuoklė
© Organizatorių archyvas

Filmas „Labai romantiška“, kurtas net devynerius metus, tai žaisminga patirčių, prisiminimų ir fantazijos dėlionė, kviečianti žiūrovus į kelionę virš laiko ir erdvės ribų. Berlyne gyvenantys Gustavas ir Melissa, primenantys pačius filmo režisierius Melissą Dullius ir Gustavo Jahn, mėgaujasi šiuo niekada nemiegančiu miestu ir energingu jo meniniu gyvenimu. Poros butas – jų gyvenimo centras. Tačiau vieną dieną įvykiai pasisuka netikėta linkme: jų kambaryje atsiranda kosminis portalas, atskleidžiantis ryšį tarp praeities, dabarties ir ateities.

Helenos Wittman filmas „Dreifas“, rodytas šių metų Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje, žiūrovus kviečia į kelionę mėlynomis vandenyno bangomis. Dvi moterys, Teresa ir Jozefina, leidžia savaitgalį prie Šiaurės jūros: ilgi pasivaikščiojimai paplūdimiu, orų prognozės, dangus, horizontas, vanduo. Po kartu praleisto laiko viena jų iškeliauja atgal į Argentiną, pas savo šeimą, o kita plaustu kerta Atlanto vandenyną, judėdama link Karibų. Tarp moterų atsiveria tiek erdvės, tiek laiko praraja – horizonte nebesimatant žemei, tvirtą pagrindą atrasti sunku. „Dreifas“ – tai ne tik filmas, bet ir jutiminė patirtis tiek akustine, tiek vizualine prasme: meistriški, žadą atimantys pačios H. Wittman nufilmuoti vaizdai žiūrovus panardina į Atlanto vandenyno bangavimą. Kartu tai – jautri istoriją apie žmogiškąjį ryšį ir santykių kaitą. Moterims vėl susitikus, viena jų gali paklausti kitos: „ar tu pasikeitei?“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Vingio parke – pašėlę saksofonai iš Vokietijos

Naują Kristupo vasaros festivalio koncertų erdvę, įsikūrusią VU botanikos sodo Vingio skyriuje, liepos 17 d. užvaldys „Pašėlę saksofonai“.

Iškilmingame renginyje – prancūziškos elegancijos šleifas (1)

Vilniuje paminėta Prancūzijos nacionalinė šventė.

Venesueliečiui Pacho Floresui koncerte paklus net dešimt trimitų

Pacho Floresas iš Venesuelos į Kristupo vasaros festivalį atsiveža du lagaminus trimitų. Net dešimties instrumentų tembrus bei technines galimybes jis pademonstruos liepos 15-ąją Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Antrąjį liepos savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis klausytojus džiugins trimis koncertais

Liepos 12 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vargonuos iš Vokietijos atvykęs Franz Wassermann, Liepos 13 d., penktadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome siautės svečių iš Vokietijos kolektyvas – saksofonų kvartetas „Blattwerk“, o Liepos 15 d., sekmadienį, 16 val. Gelgaudiškio dvare skambės iš Jungtinių Amerikos valstijų į Tėvynę sugrįžusios dainininkės Jūratės Švedaitės-Waller ir pianistės Audronės Kisieliūtės parengta programa.

„Okata“ – nuo muzikinių televizijos projektų iki modernios liaudies muzikos grupės

Kristupo festivalį šiemet drebins „Okata“ – liaudies muziką moderniai atliekanti grupė.

Nepralenkiam gitaristui Joscho Stephanui pripažinimą pelnė autentiškas skambesys

Liepos 12 d. Kristupo vasaros festivalyje koncertą surengs gitaros virtuozas Joscho Stephanas iš Vokietijos. Pelnęs „čigoniškojo džiazo ateities“ bei legendinio Django Reinhardto įpėdinio titulą, atlikėjas koncerte „Gypsy jazz“ pradžiugins visus, mėgstančius skoningas improvizacijas, įtraukinačias melodijas, muzikinę įtaigą bei ekstremalų virtuoziškumą.

Norite pasijusti laiminga? Eikite!

Ilgesnį laiką einant, būnant gamtoje, nepersekiojamam telefonų skambučių ir neskiriant dėmesio virtualiam aš personažui, sistema persikrauna ir daug kas atrodo visiškai kitaip.

Vienu metu viso pasaulio lietuviai giedos Tautišką giesmę: telkiasi draugai, šeimos, bendruomenės

Liepos 6 dieną lygiai 21 valandą vietos laiku lietuviai visame pasaulyje giedos Tautišką giesmę.

Didi diena Kaunui - pilies kieme stojo didingas „Laisvės karys“ („Vytis“)

Ketvirtadienio vakarą Kauno pilies kieme tūkstančių kauniečių bei šimtų kviestinių svečių akivaizdoje atidengta „Laisvės kario“ skulptūra, populiariai vadinama „Vyčiu“, atkeliavusi iš Ukrainos praėjusį savaitgalį ir pastatyta ant iš anksto jai parengto pjedestalo.

Gitaristo Joscho Stephano sėkmės paslaptis – mėgstamos veiklos ir šeimyninio gyvenimo dermė

Čigoniškojo džiazo ateitimi vadinamas Joscho Stephanas iš kitų gitaristų ryškiai išsiskiria savo virtuoziškumu, muzikine vaizduote ir scenine laisve.