R. Polanskio „Tesė“ – laisvės siekiančios moters tragedija

Romanas Polanskis yra sudėtinga ir kontroversiška asmenybė. Ryškus talentas ir atkaklumas padėjo jam užkopti į patį kino Olimpą ir pelnyti kone visus įmanomus kino apdovanojimus, pradedant „Auksiniu liūtu“ Venecijoje, gausybe prancūziškųjų „Cezarių“, baigiant „Auksine palmės šakele“ Kanuose ir net „Oskaru“.

Tačiau jam pavydėti išdrįstų tik patys drąsiausi, nes jo asmeninį gyvenimą nuolat lydėjo skausmingi, dažnai tragiški įvykiai. Jie taip persipynę su jo filmais, kad atskirti, kur realybė, o kur kūrėjo vaizduotė neįmanoma. Beje, pats režisierius niekada ir nesiekė ieškoti tos ribos. Greičiau, atvirkščiai.

Gruodžio 4-13 d. „Skalvijos“ kino centras kartu su Lenkijos institutu Vilniuje pristatys išsamią R. Polanskio ankstyvųjų filmų retrospektyvą. Kino ekrane bus parodyti 8 ilgo metro vaidybiniai filmai ir rinktinė trumpametražių, sukurtų garsiojoje Lodzės kino mokykloje, programa.
Siūlome kino apžvalgininkės Jorės Janavičiūtės apžvalgą apie pagal klasikinės melodramos principus sukurtą „Tesę“ su garsiąja Nastassja Kinski.

Skalvijos k.t. nuotr.

-----------------------------------------

„Tesė“ – 1979-aisiais Romano Polanskio pagal britų rašytojo Tomo Hardžio romaną „Tesė iš d‘Erbervilių giminės“ pastatytas filmas pelnęs tris „Oskaro“ statulėles, „Auksinį gaublį“ ir daugybę kitų apdovanojimų. Filmas buvo filmuojamas net aštuonis mėnesius dėl režisierius persekiojimų po kaltinimo nepilnametės išprievartavimu. Tai jaunos merginos Viktorijos laikų Anglijoje siekiančios laimės istorija, tačiau visuomenės normos ir prietarai veda ją link nuopuolio. Kūrinys skirtas brutaliai nužudytai režisieriaus žmonai Sharon.

Organizatorių nuotr.

Jauna ir graži valstietė Tesė gyvena nedideliame kaimelyje kartu su tėvais. Juos kamuoja skurdas. Filmas prasideda kadrais, kai jaunų baltai apsirengusių merginų grupė eina keliu į kaimo šokius – tai harmonijos ir nekaltumo pasaulis. Tačiau netrukus tuo pačiu keliu į šį pasaulį įžengia ir pirmasis jį aptemdantis – merginos tėvas Džonas. Jis netikėtai sužinojęs, kad jų tikroji pavardė yra ne Durbeyfieldai, o d‘Erberviliai, kurie yra kilmingi, įkalba dukra susitikti su dvare netoliese gyvenančiais tokios pat pavardės savininkais. Čia ji sutinka turtingą apsimetėlį pusbrolį Aleką, kuris pakviečia ją dirbti jų dvare ir netrukus suvilioja. Tesė nuo jo pabėga, tačiau po jų trumpo romano gimsta kūdikis. Ji bando jį auginti ir mylėti, tačiau jis miršta dar būdamas labai mažas. Palaužta mergina palieka savo gimtąsias vietas ir įsidarbina tolimame ūkyje. Čia ja susižavi išsilavinęs ūkininkas Andželas, kuris netrukus tampa jos tikrąja meile. Karlo Markso „Kapitalą“ skaitantis jaunuolis teigia ją įsimylėjęs dėl jos kuklios prigimties. Jiedu susituokia, tačiau tik po vestuvių ji išdrįsta papasakoti jam apie savo praeitį. Jis negali su tuo susitaikyti ir palikęs ją išvyksta į misiją Brazilijoje. Tesė bando išgyventi iš menkai apmokamų sunkių ūkio darbų. Jos šeima ima dar giliau grimzti į skurdą. O čia vėl pasirodo jos suvedžiotojas ir įkyriai siūlo pagalbą. Ji apsigyvena su juo. Tačiau po ilgų metų sugrįžta jos vyras.

Tesė paprasčiausiai trokšta gyventi geriau ir padėti savo šeimai, taip pat ji trokšta ir laisvės, bet atrodo, kad pati to nesuvokia ar nesugeba įvardinti (argi ne itin neišsilavinusiai to meto kaimo merginai gali būti suvokiama laisvės sąvoka?) Tos laimės ir laisvės ji turėti negali, nes nuolat atsitrenkia į to meto visuomenės normas. Herojė išgyvena, tačiau audringai nereiškia savo emocijų, ji lieka pasyvi iki tragiško filmo finalo. Ji ne kartą mini svajojanti apie mirtį, bet priima kančią, kuri kaupdamasi jos viduje veda ją į pražūtį. Nors kartu – ir į laisvę.

Skalvijos k.t. nuotr.

Tragiškiems likimams priešpriešą sudaro ramūs Anglijos kaimo vaizdai (iš tiesų filmuoti Prancūzijoje). Jie itin vaizdingi (operatorius Geoffrey Unsworth mirė nuo širdies smūgio filmuojant šį filmą, jį pakeitė Ghislain Cloquet. Už operatoriaus darbą „Tesėje“ jie pelnė „Oskarą“). Vaizdais veikiau nei emocinga vaidyba perteikiamos veikėjų vidinės būsenos.

Šios beveik trijų valandų trukmės dramos priešakyje Tesę įkūnijanti jaunutė ir gaivi kontroversiškos kino ir teatro pasaulio figūros, legendinio vokiečių aktoriaus Klauso Kinskio dukra Nastassja Kinski. Pakeri šios aktorės natūralumas ir tam tikras drovumas puikiai tinkantis jos herojei. Todėl bene kiekvienas žiūrovas bene iš karto pamėgs pagrindinę heroję iki pat filmo pabaigos. Ši nenustos spindėjusi grožiu net didžiausio nuopuolio metu.

Ekranizuojant, nors ir gana ištęstą filmą neišvengta ir kai kurių momentų sutrumpinimų, pavyzdžiui, iki galo neatskleidžiama, kaip ji įsimyli Andželą, tai žiūrovai turi priimti kaip faktą. Tačiau R. Polanskis nesiekia iliustruoti klasikinio romano, jis interpretuoja jį. Jo filmas kvėpuoja savo paties ritmu.

"Skalvijos" k.t. nuotr.

„Tesė“ – savo stilistika nėra pats tipiškiausias režisieriaus filmas, tačiau jame nagrinėjama jo pamėgta galingųjų ir engiamųjų priešpriešos tema. Taip pat jame kvepia dekadentiška „polanskiškaja“ tamsa, kuri susijungusi su romanistinio Viktorijos laikų pasakojimo tradicija, ekrane nušvis kaip neabejotinai įtraukiantis kino kūrinys.

Filmas bus rodomas gruodžio 9 d. 20 val. ir 12 d. 17 val.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis