Pažaislio muzikos festivalyje – naujam gyvenimui prikelta legendinė dramą „Barbora Radvilaitė“

Tai - vienas žymiausių ne tik šio autoriaus, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Intriguojantis susitikimas Pažaislio muzikos festivalio klausytojų lauks birželio 30 d., penktadienį, 18 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje. Susitikimas su kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Fausto Latėno kūryba autoriniame koncerte – neeilinis įvykis tiek festivalio, tiek viso Lietuvos muzikinio gyvenimo istorijoje. F.Latėno kūrybinę biografiją puošia kone pusšimtis kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui ir chorui, daugiau nei du šimtai darbų, skambančių Lietuvos ir užsienio teatrų scenose, virš keturiasdešimties kompozicijų įamžintų meniniuose, dokumentiniuose ir televizijos filmuose ar spektakliuose.

Pažaislio muzikos festivalyje – naujam gyvenimui prikelta legendinė dramą „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

F.Latėnas įsimintinos, šeštą gyvenimo dešimtmetį perkopusių lietuvių kompozitorių kartos, kažkada vadintos „naujaisiais romantikais“, atstovas. Muzikologės Daivos Parulskienės nuomone, šiai kartai būdingas požiūris į supantį pasaulį su tam tikru nepasitikėjimu ir pesimizmu, bendra pasaulėjauta, dėmesys mažiems, bet svarbiems gyvenimo dalykams. F.Latėnas iš teatro terpės į akademinę muziką tarsi perkėlė hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą. Pats autorius yra pasakęs: „Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau“.

Vedina muzikologo Viktoro Gerulaičio F.Latėno kūrybą pristatys rinktinių Lietuvos muzikantų komanda. Pjesę styginių kvartetui „...in extremis...“ ir styginių kvartetą Nr.2 „Šviesiam atminimui“ atliks styginių kvartetas „Art Vio“, garsėjantis aktyviu lietuvių kompozitorių muzikos propagavimu. Kūrinį solo fortepijonui „Kūdikėlio Amadėjaus opusas Nr.0,01“ skambins pianistė Indrė Baikštytė, kuri pasirodys ir su nuolatiniais scenos partneriais: sonatą fleitai ir fortepijonui ji atliks kartu su Giedriumi Gelgotu, „Pasodoblį“ altui ir fortepijonui iš kino filmo „Miesčioniškas gyvenimas“ publikai pristatys pianistės ir altininko T.Petrikio duetas, o vienos ryškiausių Lietuvos smuikininkių Rūtos Lipinaitytės ir I.Baikštytės ansamblis padovanos klausytojams iškalbingą F.Latėno kūrinį „Samba Lacrimarum“. Tikrą renesansą šiuo metu išgyvenanti kamerinė F.Latėno kūryba palankiai sutinkama viso pasaulio scenose. V.Gerulaitis teigia, kad kompozitoriaus kameriniai instrumentiniai kūriniai klausomi kaip nedideli muzikiniai spektakliai, kuriuose kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą, dažnai tik autoriui žinomą, reikšmę, o knygos apie F.Latėną „Muzika kaip teatras“ pristatymo metu muzikologas yra pasakęs: „Jo muzika trikdė, šokiravo Lietuvos kompozitorių sąjungos narius. Nenorėdami priimti jaunų kompozitorių į sąjungą, jų kūrybą jie paprastai apibūdindavo žodžiu „įdomi“, tačiau šio autoriaus muzika juos vedė iš kantrybės, jie šaukė „lauk iš čia!“. Tai buvo muzika, laužanti stereotipus. Tiesiog chuliganiška muzika“.

Liepos 2 d., sekmadienį, 21.30 val., Kauno pilyje vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio renginys, kasmet sutraukiantis didžiulę žiūrovų minią Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirta dramos spektaklio inscenizacija. Šiemet festivalis, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, naujam gyvenimui prikels legendinę Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Tai vienas žymiausių ne tik šio autoriaus, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas Kaune 1972 metais, vėliau Klaipėdoje, Vilniuje. Visus laurus tuomet nuskynė šviesios atminties aktorė Rūta Staliliūnaitė, sukūrusį jos gyvenimo vaidmeniu tapusį Barboros personažą ir Žygimantą Augustą įkūnijęs Kęstutis Genys. Anuometiniai straipsniai, recenzijos buvo sklidini žavėjimosi šių aktorių talentu. Šis spektaklis tapo lietuvių teatro legenda, lemtingu posūkiu režisieriaus kūrybiniame ir asmeniniame likime.

Prieš keletą metų daugeliui į atmintį įsirėžusi režisieriaus Jono Jurašo dramos interpretacija buvo atgaivinta Kauno nacionaliniame dramos teatre, o specialiai Pažaislio muzikos festivaliui naują veikalo inscenizaciją kuria režisierius Vytautas Rumšas, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, šviesų dailininkas Karolis Juknys, ir choreografas Kipras Chlebinskas. Muziką spektakliui pritaikė kompozitorius Antanas Kučinskas, Barboros Radvilaitės vaidmenį atliks Toma Vaškevičiūtė, Žygimanto Augusto Tadas Gryn. Kitus dramos personažus įkūnys ištisa žinomiausių Lietuvos aktorių plejada, vienijanti tiek patyrusius scenos meistrus, tiek jaunosios kartos atstovus: Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Vilkaitis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Marcelė Zikaraitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Evaldas Jaras, Eimantas Pakalka ir kiti.

Renesanso dvasia alsuojanti Žygimanto Augusto ir jo žmonos istorija ilgainiui tapo įkvepiančių žmogaus siekių, pasiaukojimo ir žėruojančios aistros pavyzdžiu. Ši originaliai interpretuojama meilės istorija nepaliauja žadinusi kiekvieno lietuvio tautinę savigarbą, primindama laikus, kai Lietuvos vardas skambėjo greta kitų įtakingų valstybių ir tikriausiai ne vienam išdidumo jausmą iki šiol kelia faktas, kad Barbora Radvilaitė tuomet laikyta viena gražiausių Europos moterų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Ką galima pamatyti Kuršių nerijoje? Neatrasti objektai

Aplankykime žaviąją Kuršių neriją, siaurą pusiasalį tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Kuršių nerijos kraštovaizdžiui išsaugoti įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Grupė „Son Del Nene“ iš Kubos – „visi moka šokti!“

Jei svajojate aplankyti Kubą, pažintį su ja galite pradėti nuo Kristupo vasaros festivalio. Į jį liepos 19 d. VGTU LinkMenų fabrike koncertuoti atvyksta Latin Grammy laureatai – grupė Son Del Nene. Charizmatiškieji kubiečiai rimtai nusiteikę priversti lietuvius pajudėti!

Vingio parke – pašėlę saksofonai iš Vokietijos

Naują Kristupo vasaros festivalio koncertų erdvę, įsikūrusią VU botanikos sodo Vingio skyriuje, liepos 17 d. užvaldys „Pašėlę saksofonai“.

Iškilmingame renginyje – prancūziškos elegancijos šleifas (1)

Vilniuje paminėta Prancūzijos nacionalinė šventė.

Venesueliečiui Pacho Floresui koncerte paklus net dešimt trimitų

Pacho Floresas iš Venesuelos į Kristupo vasaros festivalį atsiveža du lagaminus trimitų. Net dešimties instrumentų tembrus bei technines galimybes jis pademonstruos liepos 15-ąją Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Antrąjį liepos savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis klausytojus džiugins trimis koncertais

Liepos 12 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vargonuos iš Vokietijos atvykęs Franz Wassermann, Liepos 13 d., penktadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome siautės svečių iš Vokietijos kolektyvas – saksofonų kvartetas „Blattwerk“, o Liepos 15 d., sekmadienį, 16 val. Gelgaudiškio dvare skambės iš Jungtinių Amerikos valstijų į Tėvynę sugrįžusios dainininkės Jūratės Švedaitės-Waller ir pianistės Audronės Kisieliūtės parengta programa.

„Okata“ – nuo muzikinių televizijos projektų iki modernios liaudies muzikos grupės

Kristupo festivalį šiemet drebins „Okata“ – liaudies muziką moderniai atliekanti grupė.

Nepralenkiam gitaristui Joscho Stephanui pripažinimą pelnė autentiškas skambesys

Liepos 12 d. Kristupo vasaros festivalyje koncertą surengs gitaros virtuozas Joscho Stephanas iš Vokietijos. Pelnęs „čigoniškojo džiazo ateities“ bei legendinio Django Reinhardto įpėdinio titulą, atlikėjas koncerte „Gypsy jazz“ pradžiugins visus, mėgstančius skoningas improvizacijas, įtraukinačias melodijas, muzikinę įtaigą bei ekstremalų virtuoziškumą.

Norite pasijusti laiminga? Eikite!

Ilgesnį laiką einant, būnant gamtoje, nepersekiojamam telefonų skambučių ir neskiriant dėmesio virtualiam aš personažui, sistema persikrauna ir daug kas atrodo visiškai kitaip.

Vienu metu viso pasaulio lietuviai giedos Tautišką giesmę: telkiasi draugai, šeimos, bendruomenės

Liepos 6 dieną lygiai 21 valandą vietos laiku lietuviai visame pasaulyje giedos Tautišką giesmę.