Iki šio gyvo garso koncerto likus savaitei jau buvo parduoti visi bilietai. Vyresnio amžiaus publika su džiaugsmu pasinėrė į sentimentalius prisiminimus – dainas, kurios skambėjo jų jaunystėje ir tapo nemaria Lietuvos estrados klasika.

Dainininkų garbei reikėtų pasakyti, kad ir šiandien dainos skamba taip, kaip prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų. Į elitinį “Nerijos” ansamblį praėjusio amžiaus antroje pusėje patekdavo tik išskirtinio balso ir talento dainininkai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų vėliau padarė stulbinančią solo karjerą. O ryškiausia ansamblio žvaigždė – Stasys Povilaitis - gali būti drąsiai vadinamas Lietuvos estrados maestro.

Publikai nereikėjo laiko apšilti. Vos pasirodžius pirmajam iš “Nerijos vyrų” V. Pauliukui, salė prapliupo plojimais. O po “Dar ne ruduo” ir “Raganų puota” jau reikalavo pakartot. “Čia - gyvas garsas, jokios fonogramos”, - galimybe groti su ansambliu džiaugėsi dainininkas ir mielai pakartojo savo legendinį hitą liaudyje labiau žinomą pavadinimu “Šoka basos raganaitės”.

Organizatorių nuotr.

Antanas Čapas graudino su “Iš Suvalkijos lygumų”, o vėliau skėlė juokelį, kuris jam gali brangiai kainuoti. “Šita daina yra auksinė, nes kažkada su ja laimėjau “Auksinį mikrofoną”. Septyni kilogramai aukso – tai ne juokas. Jei kažką ištiks didelė krizė, per S.Povilaitį susiraskit mane – atkirsiu kilogramą”, - pristatydamas vieną garsiausių savo dainų “Tu atėjai lyg Aušrinė” šmaikštavo A.Čapas. Belieka tikėtis, kad publika nesuprato šio pasiūlymo pažodžiui.

“Šis dainininkas niekada nevalgydavo prieš koncertą, bet po jo visada užkirsdavo lašinių. Toks receptas padėjo jam iki šiol išlikti lieknam ir jaunatviškam”, - pristatydamas dar vieną iš “Nerijos vyrų ” S.Donskovą, sakė S.Povilaitis. Vos pasirodęs scenoje S.Donskovas susprogdino tikrą energijos bombą – jei salėje dar buvo likę santūrių klausytojų, tai po jo temperamentingo “Laiko rato” salė tiesiog pašėlo. Tokia nuotaika dažniausiai būna ne antrąją Kalėdų, o antrąją vestuvių dieną.

Stasys Povilaitis į koncertą Kaune atvykęs iš Palangos, kur praleidžia vis daugiau laiko, atvežė pajūrio kvapą ir dainą “Kvepia pušynai”. “O dabar gaisrininkų daina “Sudeginti tiltai”, - sąmoju tryško ir S.Povilaitis. Kai salė reikalavo kartoti, maestro nepasimetė: “Vieną kartą sudeginti tiltus, tai – atsitiktinumas ar nelaimė, o du kartus – jau terorizmas”. Ir pakvietė į sceną visus savo kolegas. “Švieski man vėl” skambėjo ypač galingai, kai ją atlika visi keturi “Nerijos” vyrai.