Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis

Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko kelias į Senąjį arsenalą - Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, buvo ilgas – per Suomiją, Ukrainą, Rusiją ir Šiaurės Bohemijos muziejų Čekijoje.
© Valentino Pečinino nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Praėję didžiuoju stiklo keliu, pagaliau, savo darbus galime parodyti Lietuvai“, - juokauja menininkai, kuriuos, koks paradoksas, labiau žino ir vertina užsienyje nei Lietuvoje. Prieš parodos „Monologai“ atidarymą - pokalbis su stiklo dailininku Remigijumi Kriuku.

Šiuolaikinio meno parodoje „Art Vilnius“ judviejų ciklas „4 dienos Marse“ sukėlė didžiulį žiūrovų susidomėjimą, o Dusetų galerija, kurioje išdėliojote savo kosminius stiklo akmenis buvo išrinkta viena iš keleto geriausių parodoje. Ar stiklas yra gera medžiaga kūrybai?

Stiklas – itin specifinė medžiaga, kuriai suvaldyti telkiamės įvairias technologijas. Kuriame instaliacijas, skulptūras, - stiklas pasaulyje jau seniai peržengė taikomojo meno ribas. Tai, kas Lietuvoje vadinama dizainu, Suomijoje priskiriama meno kategorijai. Taigi, apie medžiagą kalbėti nebereiktų. Mūsų parodoje stiklas yra vaizdo instaliacijos, netgi garsas.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis
© Asmeninio albumo nuotr

Stiklo menininkų Lietuvoje nėra daug. Nėra konkurencijos, neturime tradicijų. Ir galerijos, ir meno kritikai, ir kolekcininkai stiklo tarsi prisibijo.

Tačiau to niekaip negalėtume pasakyti apie užsieniečius. Jūsų autorinių darbų galima rasti Lvovo meno muziejuje, Evald Okas muziejuje Estijoje, Suomijos stiklo muziejuje, jų turi net keletas Rusijos muziejų.

Lietuvoje vis dar gyva samprata – taikomasis. Su ja kovoti sunku. Pavasarį buvome surengę parodą Čekijoje, Šiaurės Bohemijos muziejuje. Nuostabus muziejus, sulaukėme daugybės gerų atsiliepimų. Čekams nekyla abejonių, kad tai, ką darome, yra menas.

Kuo lietuviai gali nustebinti regioną, kuris garsėja stiklu?

Čekų stiklo menininkas gali bet kur ir bet kaip numesti savo darbą, jis vis tiek bus pastebėtas. Mums reikia įdėti kur kas daugiau jėgų ir išmonės. Parodai Čekijoje ruošėmės dvejus metus ir menotyrininkai tai pastebėjo. Stiklo kūriniai turi būti pateikti su pagarba – šviesa yra neatsiejama stiklo parodos dalis. Štai kodėl kiekvieną kartą, demonstruodami savo kūrinius, didžiulę reikšmę skiriame apšvietimui.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis
© Asmeninio albumo nuotr.

Čekijoje ir patys dirbame, jau seniai draugaujame su stiklo studija „Ajeto“. Ji mums padeda įgyvendinti didžiuosius sumanymus, kurie į mūsų „Glassremis“ studiją Panevėžyje tiesiog netelpa.

Kolegos stiklioriai dažnai klausia: kaip jūs tokius didžiulius kūrinius padarote? Stiklas yra medžiaga, kurią ne taip paprasta suvaldyti. Ir tam reikia komandos, vienam tikrai neįmanoma. Kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis. Vienas neša, kitas lieja, aš diriguoju. Mūsų mėgstamiausia – karšto stiklo technologija. Karštą stiklo masę pučiame, liejame, formuojame. Būna, rodos, puikiausiai su stiklu susikalbi, o po dviejų dienų paaiškėja, kad jis skyla, neatitiko koeficientai, skaidrus nederėjo su spalvotu. Nuostabus, be galo įdomus ir niekuomet nesikartojantis procesas!

Pasaulyje, o ir Lietuvoje stiklas tarsi grįžta į madą. Didžiąją dalį savo kūrinių parduodate užsienyje. Ar lieka lietuviams? Ar stiklas juos domina?

Lietuvoje lieka apie dvidešimt procentų autorinių kūrinių. Pastebėjome, kad daugėja žmonių norinčių juos įsigyti. Kuriame ir specialius užsakymus festivaliams, sporto varžyboms. Kartais žmonės sako: labai norėčiau turėti jūsų darbą, tačiau interjeras per mažas.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis
© Asmeninio albumo nuotr.

Kartais prašome, kad žmonės, kurie įsigijo mūsų darbus, atsiųstų nuotraukas, kur jie stovi. Viena, nuostabi atkeliavo iš Sardinijos. Stiklo burė įsitaisė name, ant kalno, pro langus matyti jūra. Ir tokių istorijų daugybė – viena suomių šeima mūsų kūrinį pasidovanojo savo vestuvėms. Kaip tik rengėme parodą Suomijoje, po parodos darbą jiems nuvežėme. Aš susukta nugara, jaunikis susukta nugara, abu perkraustėme skulptūrą iš vieno automobilio į kitą, per vestuves svečiai juo gėrėjosi.

Stiklas trapus daiktas. Turbūt nėra lengva jį vežioti po pasaulį?

Stiklui turi jausti pagarbą. Nuo akimirkos, kai jis gimsta iki pat tos sekundės, kai randa savo vietą. Jis diktuoja savo sąlygas, tačiau per daugybę metų išmoksti su juo kalbėtis. Kiekvienas kūrinys – tarsi kūdikis, gimusį juk saugai labai natūraliai. Skaudu, kai po parodos užsienyje į Panevėžį parkeliauja stiklo duženų krūva – organizatoriai ne taip supakavo, kaip reikia, vežėjai ne taip sukrovė. Užtat dažnai keliaujame patys, su savo sunkvežimiu. Į parodą Suomijoje nuvežėme beveik dvi tonas. Į Arsenalą atkeliavo dar daugiau – beveik keturios. Parodoje „Monologai“ žiūrovų teismui pateiksime paskutiniųjų kelerių metų darbus – daugiau nei šimtą stiklo skulptūrų.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis
© Asmeninio albumo nuotr.

Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko paroda “Monologai”. Atidarymas šį trečiadienį, rugsėjo 13 dieną,17 valandą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Vilniuje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Teatras apdovanos Metų solistus

Sausio 31 d. 18.30 val. prieš „Sevilijos kirpėjo“ spektaklį LNOBT Didžiojoje salėje įvyks Metų solistų apdovanojimų ceremonija.

Tenoras Tomas Pavilionis iškeliauja į festivalį

Solistas Tomas Pavilionis po debiuto Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ iškeliaus į Krasnojarską, kur dalyvaus šiame Rusijos mieste gimusio ir užaugusio Dmitrijaus Chvorostovskio atminimui skirtame operos festivalyje.

Lietuvos 100-metį švęskime skambiai, aktyviai ir skaniai

„Kuo ypatingas 100-metis? Kodėl jį reikia švęsti?“ – artėjančios Vasario 16-osios renginius pristatė programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.

Jaunimo teatras ruošiasi pirmai 2018 metų premjerai

Sausio 20 ir 21 dienomis įvyks danų režisierės ir dailininkės Kirsten Dehlholm spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“ pagal Astridos Lindgren knygą premjera.

Stintapūkio organizatoriai kviečia pasigėrėti ir išskirtinėmis ledo skulptūromis Nidoje

Neringoje šiuo metu, turbūt, šilčiau nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste, tačiau tai netrukdo išskirtinėms ledo skulptūroms susiformuoti. Jau ne pirmą kartą Nidos Purvynės gatvės krantinėje esantis suoliukas tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos suolu. Ir ne be reikalo- ant jo susiformavusios ledo skulptūros tikrai išskirtinės!

Dokumentinis filmas žengia vokiškų šaknų turinčios močiutės pėdsakais

Trečiadienio vakarą, sausio 10-ąją, „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre Vilniuje įvyko išankstinė dokumentinio filmo „Močiute, Guten Tag!“ premjera. Naujo lieutuviško filmo premjeroje dalyvavo ne tik kūrybinė filmo komanda su režisierių duetu – seserimis Jūratė ir Vilma Samulionytėmis, priešakyje, bet ir būrys kviestinių svečių.

Dvi realybės. Ką galėjau ir ko nepadariau Kuboje (1)

Kai manęs paklausia, ar norėčiau ten grįžti, atsakau – ne. Pradedu kalbėti apie tai, kad visiškai nepasiilgau pasaulio, kurį dar prisimenu iš vaikystės, tuščių lentynų parduotuvėse ir neturėjimo galimybės rinktis. Vis dėlto bėgančios dienos kartėlį nusineša į užmarštį, atgal grąžina Kubos spalvas, kvapus ir garsus. O tai juk ir yra tikrieji prisiminimai, argi ne?

Lietuvių dirigento darbas Miunchene susilaukė puikių įvertinimų (1)

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas Robertas Šervenikas – dažnas svečias Miunchene, kur Bavarijos valstybinėje operoje diriguoja baleto spektaklius “Žizel”, “Romeo ir Džuljeta” bei “Ana Karenina”. Pastarojo baleto premjera Vokietijoje buvo pristatyta 2017 m. lapkritį.

Unikalaus balso šarmingoji portugalė Viviane sudrebins širdis

Vasario mėnesį publikos pageidavimu į Lietuvą jau trečią kartą atvyksta portugalų dainininkė Viviane, pakviesianti pasinerti į pietietiškos sielos šėlsmą bei melancholiją.

Trolių mumių filosofija lėlių teatre

„Pasaulis kupinas keistų dalykų tiems, kurie juos pastebi“, žymiausią suomių vaikų rašytoją Tove‘ę Jansson cituoja Lietuvos lėlių teatro kūrėja Gintarė Radvilavičiūtė.