Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu

 (223)
Savaitgalio skaitiniai. Istorijaknygos „Kaip dirbti ir gerai gyventi Norvegijoje“.
© Shutterstock nuotr.

VII ISTORIJA

ATRADUSI SOCIALINES GARANTIJAS, EKONOMINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ IR SAUGUMĄ PAKEITĖ PILIETYBĘ

Stabilus, solidus atlyginimas ir socialinės garantijos. Atostogos įvairiuose pasaulio kampeliuose. Saugumas, namas ir nuostabi dukra.

„Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu“, – nuoširdžiai tikino ten gyvenanti Lina S. Fosse, prieš 10 metų tapusi Norvegijos piliete.

DUKRA GIMĖ NORVEGIJOJE

Trumpam į gimtąjį Kauną artimųjų grįžusi aplankyti Lina galėtų dirbti fotomodeliu: ilgi, šviesūs plaukai, dailios lūpos, baltadantė šypsena ir gilios it vandenynas pilkšvai mėlynos akys atkreipė ne vieno vyro dėmesį, tačiau senamiesčio restorane „Režisierius“ sušius valganti išvaizdi ir pasitikinti savimi 34 metų moteris – ne modelis. Ji jau keliolika metų dirba vertėja, dažniausiai – Norvegijos teismuose.

Šiuolaikinė, moderni, nepriklausoma, seksuali, žinanti, ko nori, tvirta, pasitikinti savimi – kokia ji vyrams atrodo dar? Pati mano esanti tik šiuolaikinė, moderni ir nepriklausoma, kiti papildomi žodžiai šias sąvokas sugadintų.

Dar prieš apsigyvendama Norvegijoje, šioje Skandinavijos šalyje ji lankėsi daugybę kartų. Visi buvo draugiški, graži gamta, tvarka. Tokių turistinių kelionių buvo daug. Po pusmečio važinėjimo ją sužavėjusioje šalyje Lina pasiliko gyventi.

Ten sportuodama sutiko savo būsimą vyrą ir jau po keturių mėnesių draugystės susituokė. Kartu gyveno dešimt metų, susilaukė dukters Julinos. 2011 metais išsiskyrė. Bet dėl to, sako, širdies neskauda. Moteris gyvena savo malonumui ir nenori, kad šeima egzistuotų tik dėl vaiko.

Norvegijoje gyventi Lina nesiekė, bet jau jaunystėje pastebėjo šalies privalumus – socialines garantijas, pragyvenimo lygį ir saugumą. Moteris mano, kad jei norėsi dirbti – rasi darbo, o jei rasi darbo ir gerai dirbsi – galėsi uždirbti. Lina neslėpė, kad ekonomika Norvegijoje sudėliota it Rubiko kubas.

Iki to laiko net vasaromis niekada nedirbusi iš pradžių ji įsidarbino vaikų darželyje, tačiau tuomet vaikų nemėgusi dvidešimtmetė ten dirbo tik porą savaičių. Didelė meilė vaikams prabudo su motinystės instinktu.

Tiesa, dabar antroje klasėje besimokanti jos dukra beveik nekalba lietuviškai: Norvegijoje gimusi Julina dabar mokosi mamos gimtosios kalbos.

NUSIKALTĖLIŲ ETIKETĖ

Norvegiškai Lina pramoko per pusmetį, o šią kalbą intensyviai studijavo metus: tuo metu šalyje, prasidėjus emigracijos bangai iš Lietuvos, labai reikėjo vertėjų. Lietuvė turėjo sveikatos problemų ir galėjo dirbti ne kiekvieną darbą, todėl ieškojo darbo, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis. Nuo 2000 metų pradėjo dirbti vertėja. Tiesa, lietuvei reikėjo išlaikyti egzaminus, testus, tikrintos jos gramatinės žinios. Be to, ją tikrino vietos policija, lietuvė turėjo atvežti patvirtinimą, kad nėra nusikaltusi Lietuvoje.

Lina yra laisvai samdoma vertėja, tačiau gauna valstybės nustatytą valandinį atlyginimą. Gali užsakymą vertėjauti priimti, gali ir atsisakyti. Teisinę pagalbą šioje šalyje žmonės gauna nemokamai, o vertėją samdo ir pinigus moka valstybė. Beje, panašus yra ir valstybės nustatytas advokatų atlyginimas. Iš pradžių baisi atrodžiusi norvegų kalba, Linai pradėjo patikti. Ji įsitikinusi: šalies, kurioje gyveni, kalbą privaloma mokėti. Jei tik nori, ją išmokti nesunku. Kai kurios jos pažįstamos vertėjos norvegiškai kalbėjo jau po kelių mėnesių.

Lina pasakoja, kad jei moki angliškai, norvegų kalbą išmokti dar lengviau. Ji sakosi nėra imli kalboms, ketverius metus studijavo prancūzų kalbą, bet ir dabar sunku suregzti kelis sakinius prancūziškai. Tačiau šiaip ar taip, norvegiškai lengvai kalbėjo jau po metų.

Prakalbus apie kai kuriuos lietuvius, Lina atsidūsta. Deja, pastaruoju metu požiūris į juos nepagerėjo. Vykstant šiam interviu Norvegijos kalėjimuose įkalinta apie 200 lietuvių – tai beveik trečdalis įkalintųjų. Linai labai gėda dėl tų žmonių. Lietuvių reputacija per pastaruosius metus pati prasčiausia. Jai apmaudu, kad lietuviams klijuojama nusikaltėlių etiketė: „Iš kur įtariamasis? Iš Lietuvos? Iš Kauno? Tuomet bus kaltas.“ Tokius žodžius iš Norvegijos policininkų, kuriems Kaunas tapo keiksmažodžiu, ne kartą girdėjo Lina. Ji apgailestauja, kad didžioji dalis nusikaltėlių, kurių bylose ji ar kolegės vertėjavo, – kauniečiai.

Kai pradėjo vertėjauti, narkotikų bylos buvo retenybė, o dabar kvaišalus į Norvegiją gabenančių lietuvių sulaikoma kone kasdien, daugiausia iš visų pasaulio šalių.

Vertėjų darbas – kuo tiksliau sinchroniškai išversti įtariamojo, policininko, teisėjo ar advokato kalbą. Vertėjai – tarsi nematomi asmenys, robotai, privalantys likti neutralūs. Didžioji dalis nusikaltėlių iš Lietuvos – žemo socialinio sluoksnio. Tiesa, dalis jų įkliūna per kvailumą ar naivumą. Jie skuba nugabenti paketą, už kurį jiems žadama 1000 eurų. Daugelis neįtaria padarinių, kai kurie tikina galvoję, kad tai – pinigai ar ginklas. Didžioji dalis nusikaltusių vilkikų vairuotojų narkotikus gabena savo noru, bet būna, kad ir jie apgaunami, vietoj nekaltos siuntos įbrukamas amfetaminas ar stipresnio poveikio atmaina – metamfetaminas.

Lietuvių įvaizdis nepagerėjo ir po skandalingų vaikų atėmimo bylų. Lina vengia kalbėti šia subtilia tema, bet pripažįsta, kad po šių įvykių ir norvegai ėmė šaipytis iš lietuvių. Populiarioje norvegų humoro laidoje išjuokti lietuviai, kalbantys, jog vaikai atimami dėl švarių genų. Televizijos laidoje norvegų humoristas ironizavo, kad jei jie grobtų vaikus, tai tikrai ne lietuvius, o bent jau brazilus.
Vis dėlto apie plačiai diskutuojamą vaikų atėmimo klausimą Lina neturi tvirtos nuomonės.

Nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Tik svarsto, ar normalu naudoti jėgą prieš vaikus ir mušti gatvėje per užpakalį, kas Lietuvoje dar įprasta? Taip galima psichologiškai traumuoti savo vaikus, o jie turi lygiai tokias pačias teises į gyvenimą kaip ir suaugusieji.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

„Žiemos ekranai“ – susitikimas su prancūzišku kinu

Šių metų sausio 26 d. prasidėsiantis festivalis „Žiemos ekranai“ – jau dvyliktoji Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojama kino šventė. Vienuolikoje Lietuvos miestų vyksiantis renginys ir vėl žiūrovams pristatys prancūzišką kiną – įtraukiantį, įžūlų, vienu metu lengvą ir sunkų, nepaprastą ir neįprastą. Tai subtilus menas, auginantis aktyvų ir intelektualų žiūrovą, o kartu jautrų bei atvirą svajotoją, ieškantį naujų emocijų ir jaudulio.

Veganų festivalyje – mugė, paskaitos, maisto gaminimo pamokos ir filmų peržiūros

Nors už lango – sniegas, Lietuvos veganai bei visi besidomintys sveika gyvensena jau laukia vasaros ir skaičiuoja dienas, likusias iki „Vegfest LT“ vasaros festivalio.

Rytis Zemkauskas: mums praverstų savas karalius Artūras ir pora slibinų

Vilniaus knygų mugės organizatoriams šiemet kviečiant atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje, daug dėmesio susilaukia už Lietuvos ribų kuriantys ir taip garsinantys šalies vardą lietuviai.

Filmo „Amžinai kartu“ kūrėjai su Lietuvos žiūrovais kalbėsis ne tik apie kiną

Iki ilgai lauktos Linos Lužytės filmo „Amžinai kartu“ premjeros liko mažiau nei dešimt dienų. Sausio 13 d. filmas bus pradėtas rodyti Lietuvos kino teatrų repertuaruose, o nuo sausio 5 dienos prasidės išskirtiniai filmo seansai, lydimi susitikimų su kūrybine komanda - aktoriais Dainiumi Gavenoniu, Gabija Jaraminaite, Rasa Samuolyte, režisiere Lina Lužyte bei prodiusere Dagne Vildžiūnaite.

„Amžinai kartu“ – šiame filme nelaimingų žmonių nėra

„Vaidindama „Amžinai kartu“ jaučiausi lyg aistringai įsimylėjusi laikyčiau kvantinės fizikos egzaminą. Širdis spurdėjo, smegenys, atrodė, tuoj perdegs. Vienas smagiausių nuotykių.“ Pagrindinio vaidmens atlikėja Gabija Jaraminaitė.

„Graži ir ta kita“ - talentingų merginų humoras muzikos instrumentais

Po sėkmingo pasirodymo Lofto festivalyje rudens pradžioje, Klaipėdos jaunimo teatro aktorės sugrįžta į Vilnių, į klubą „Paviljonas“, kur publikai pristatys gerų atsiliepimų sulaukusį scenos meno kūrinį „Graži ir ta kita“. Pasirodymas įvyks sausio 19 dieną.

„Žiemos ekranai“ kviečia į susitikimą su prancūzišku kinu

Šių metų sausio 26 d. prasidėsiantis festivalis „Žiemos ekranai“ – jau dvyliktoji Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojama kino šventė.

Užslėpto grožio beieškant: kino žvaigždės apie filmą „Užslėptas grožis“. VIDEO

Su MOTERS premjera sausio 5 d. į Lietuvos kino teatrus atkeliaujantis filmas „Užslėptas grožis“ sugrąžins kalėdinę nuotaiką. Tik, pasak filmo kūrėjų, ji bus kur kas tikresnė už tą, kurios įprasta laukti iš Holivudo.

„Žiemos ekranai“ pristato trumpametražių filmų programą

Šią žiemą jau dvyliktąjį kartą į kino sales kvies prancūziško kino festivalis „Žiemos ekranai“.

Astrologė Palmira Kelertienė: kur ir kada keliauti 2017 metais? (27)

Kartais atostogos tampa tikra nesusipratimų virtine, o kartais - prabėga kaip puikiai surežisuotas scenarijus. Astrologė Palmira Kelertienė teigia, kad atsitiktinumų nebūna, o mūsų atostogų būseną ir įvykius dažnai lemia žvaigždės bei mėnulis.

„Moteris“ pristato filmo „Užslėptas grožis“ išankstinę premjerą

„Ir velnias dėvi Prada“ režisierius Davidas Frankelis vėl kviečia išgyventi kine visą emocijų puokštę, žiūrint išskirtinę dramą „Užslėptas grožis“, kuri Lietuvoje startuos per žurnalo ir portalo MOTERIS premjerą sausio 5 d.

„Žiemos ekranai“ – susitikimas su prancūzišku kinu

Šių metų sausio 26 d. prasidėsiantis festivalis „Žiemos ekranai“ – jau dvyliktoji Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojama kino šventė.

Lietuvių vaidybinį filmą „Amžinai kartu“ nufilmavo pasaulinio garso operatorius

Šią savaitę režisierės Linos Lužytės vaidybinis filmas „Amžinai kartu“ aplankė dar vieną žemyną – Indijoje, tarptautiniame Keralos filmų festivalyje įvyko Azijos premjera.

Skubantys kavos galės užsisakyti iš automobilio (1)

Iš JAV atkeliavusi maisto automobiliu kultūra, panašu, vis labiau skverbiasi į Lietuvą. Šią savaitę Kaune atidaryta pirmoji kavinių tinklo „Vero Cafe“ ir pirmoji mieste drive through kavinė.

Pauliaus Lileikio fotografijų paroda „Fotoamnestija 1988-1999“

2016 m. gruodžio 15 dieną, 17.30 val. Vilniaus rotušėje atidaroma Pauliaus Lileikio fotografijų paroda bei pristatomas katalogas „Fotoamnestija 1988-1999“.