Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu

 (223)
Savaitgalio skaitiniai. Istorijaknygos „Kaip dirbti ir gerai gyventi Norvegijoje“.
Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu
© Shutterstock nuotr.

VII ISTORIJA

ATRADUSI SOCIALINES GARANTIJAS, EKONOMINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ IR SAUGUMĄ PAKEITĖ PILIETYBĘ

Stabilus, solidus atlyginimas ir socialinės garantijos. Atostogos įvairiuose pasaulio kampeliuose. Saugumas, namas ir nuostabi dukra.

„Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu“, – nuoširdžiai tikino ten gyvenanti Lina S. Fosse, prieš 10 metų tapusi Norvegijos piliete.

DUKRA GIMĖ NORVEGIJOJE

Trumpam į gimtąjį Kauną artimųjų grįžusi aplankyti Lina galėtų dirbti fotomodeliu: ilgi, šviesūs plaukai, dailios lūpos, baltadantė šypsena ir gilios it vandenynas pilkšvai mėlynos akys atkreipė ne vieno vyro dėmesį, tačiau senamiesčio restorane „Režisierius“ sušius valganti išvaizdi ir pasitikinti savimi 34 metų moteris – ne modelis. Ji jau keliolika metų dirba vertėja, dažniausiai – Norvegijos teismuose.

Šiuolaikinė, moderni, nepriklausoma, seksuali, žinanti, ko nori, tvirta, pasitikinti savimi – kokia ji vyrams atrodo dar? Pati mano esanti tik šiuolaikinė, moderni ir nepriklausoma, kiti papildomi žodžiai šias sąvokas sugadintų.

Dar prieš apsigyvendama Norvegijoje, šioje Skandinavijos šalyje ji lankėsi daugybę kartų. Visi buvo draugiški, graži gamta, tvarka. Tokių turistinių kelionių buvo daug. Po pusmečio važinėjimo ją sužavėjusioje šalyje Lina pasiliko gyventi.

Ten sportuodama sutiko savo būsimą vyrą ir jau po keturių mėnesių draugystės susituokė. Kartu gyveno dešimt metų, susilaukė dukters Julinos. 2011 metais išsiskyrė. Bet dėl to, sako, širdies neskauda. Moteris gyvena savo malonumui ir nenori, kad šeima egzistuotų tik dėl vaiko.

Norvegijoje gyventi Lina nesiekė, bet jau jaunystėje pastebėjo šalies privalumus – socialines garantijas, pragyvenimo lygį ir saugumą. Moteris mano, kad jei norėsi dirbti – rasi darbo, o jei rasi darbo ir gerai dirbsi – galėsi uždirbti. Lina neslėpė, kad ekonomika Norvegijoje sudėliota it Rubiko kubas.

Iki to laiko net vasaromis niekada nedirbusi iš pradžių ji įsidarbino vaikų darželyje, tačiau tuomet vaikų nemėgusi dvidešimtmetė ten dirbo tik porą savaičių. Didelė meilė vaikams prabudo su motinystės instinktu.

Tiesa, dabar antroje klasėje besimokanti jos dukra beveik nekalba lietuviškai: Norvegijoje gimusi Julina dabar mokosi mamos gimtosios kalbos.

NUSIKALTĖLIŲ ETIKETĖ

Norvegiškai Lina pramoko per pusmetį, o šią kalbą intensyviai studijavo metus: tuo metu šalyje, prasidėjus emigracijos bangai iš Lietuvos, labai reikėjo vertėjų. Lietuvė turėjo sveikatos problemų ir galėjo dirbti ne kiekvieną darbą, todėl ieškojo darbo, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis. Nuo 2000 metų pradėjo dirbti vertėja. Tiesa, lietuvei reikėjo išlaikyti egzaminus, testus, tikrintos jos gramatinės žinios. Be to, ją tikrino vietos policija, lietuvė turėjo atvežti patvirtinimą, kad nėra nusikaltusi Lietuvoje.

Lina yra laisvai samdoma vertėja, tačiau gauna valstybės nustatytą valandinį atlyginimą. Gali užsakymą vertėjauti priimti, gali ir atsisakyti. Teisinę pagalbą šioje šalyje žmonės gauna nemokamai, o vertėją samdo ir pinigus moka valstybė. Beje, panašus yra ir valstybės nustatytas advokatų atlyginimas. Iš pradžių baisi atrodžiusi norvegų kalba, Linai pradėjo patikti. Ji įsitikinusi: šalies, kurioje gyveni, kalbą privaloma mokėti. Jei tik nori, ją išmokti nesunku. Kai kurios jos pažįstamos vertėjos norvegiškai kalbėjo jau po kelių mėnesių.

Lina pasakoja, kad jei moki angliškai, norvegų kalbą išmokti dar lengviau. Ji sakosi nėra imli kalboms, ketverius metus studijavo prancūzų kalbą, bet ir dabar sunku suregzti kelis sakinius prancūziškai. Tačiau šiaip ar taip, norvegiškai lengvai kalbėjo jau po metų.

Prakalbus apie kai kuriuos lietuvius, Lina atsidūsta. Deja, pastaruoju metu požiūris į juos nepagerėjo. Vykstant šiam interviu Norvegijos kalėjimuose įkalinta apie 200 lietuvių – tai beveik trečdalis įkalintųjų. Linai labai gėda dėl tų žmonių. Lietuvių reputacija per pastaruosius metus pati prasčiausia. Jai apmaudu, kad lietuviams klijuojama nusikaltėlių etiketė: „Iš kur įtariamasis? Iš Lietuvos? Iš Kauno? Tuomet bus kaltas.“ Tokius žodžius iš Norvegijos policininkų, kuriems Kaunas tapo keiksmažodžiu, ne kartą girdėjo Lina. Ji apgailestauja, kad didžioji dalis nusikaltėlių, kurių bylose ji ar kolegės vertėjavo, – kauniečiai.

Kai pradėjo vertėjauti, narkotikų bylos buvo retenybė, o dabar kvaišalus į Norvegiją gabenančių lietuvių sulaikoma kone kasdien, daugiausia iš visų pasaulio šalių.

Vertėjų darbas – kuo tiksliau sinchroniškai išversti įtariamojo, policininko, teisėjo ar advokato kalbą. Vertėjai – tarsi nematomi asmenys, robotai, privalantys likti neutralūs. Didžioji dalis nusikaltėlių iš Lietuvos – žemo socialinio sluoksnio. Tiesa, dalis jų įkliūna per kvailumą ar naivumą. Jie skuba nugabenti paketą, už kurį jiems žadama 1000 eurų. Daugelis neįtaria padarinių, kai kurie tikina galvoję, kad tai – pinigai ar ginklas. Didžioji dalis nusikaltusių vilkikų vairuotojų narkotikus gabena savo noru, bet būna, kad ir jie apgaunami, vietoj nekaltos siuntos įbrukamas amfetaminas ar stipresnio poveikio atmaina – metamfetaminas.

Lietuvių įvaizdis nepagerėjo ir po skandalingų vaikų atėmimo bylų. Lina vengia kalbėti šia subtilia tema, bet pripažįsta, kad po šių įvykių ir norvegai ėmė šaipytis iš lietuvių. Populiarioje norvegų humoro laidoje išjuokti lietuviai, kalbantys, jog vaikai atimami dėl švarių genų. Televizijos laidoje norvegų humoristas ironizavo, kad jei jie grobtų vaikus, tai tikrai ne lietuvius, o bent jau brazilus.
Vis dėlto apie plačiai diskutuojamą vaikų atėmimo klausimą Lina neturi tvirtos nuomonės.

Nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Tik svarsto, ar normalu naudoti jėgą prieš vaikus ir mušti gatvėje per užpakalį, kas Lietuvoje dar įprasta? Taip galima psichologiškai traumuoti savo vaikus, o jie turi lygiai tokias pačias teises į gyvenimą kaip ir suaugusieji.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Pavasario renginiai besirūpinantiems sveikata

Besirūpinančių sveikata kitų metų kovą laukia net du svarbūs renginiai.

Lietuviškas filmas „Amžinai kartu“ pasakoja istoriją, aktualią viso pasaulio moterims

Ką tik atsisveikinęs su Kairo ir Turino tarptautinių festivalių žiūrovais, režisierės Linos Lužytės vaidybinis filmas „Amžinai kartu“ iškeliauja į dar tolimesnius kraštus.

Kalėdinėje veganų mugėje lankytojai šlavė saldumynus

Šeštadienį Vilniuje vyko antrasis „Vegfest LT” ciklo renginys – kalėdinė veganų mugė. Joje dalyvavo beveik pusšimtis veganiškų bei veganams draugiškų verslų, veikė infostaliukas, prie kurio buvo galima gauti informacijos, susijusios su veganizmu bei augaline mityba, koncertavo džiazo dainininkė Rugilė Daujotaitė.

Kalėdinėje mugėje – virš 100 kūrėjų ir tūkstančiai dovanų idėjų

Gruodžio 22-23 d., likus porai dienų iki Kalėdų, menų fabrikas „Loftas“ jau trečius metus kvies į „paskutinės minutės“ Kalėdinę dizaino mugę „Uptown Kalėdos: Last Minute Market“.

Makalius: „Naujuosius planuojantys užsienyje jau beveik pavėlavo“

Artėjant didžiosioms metų šventėms klausimas „Kur švęsti Naujuosius?“ tampa ne vieno pokalbio tema.

Kalėdinė veganų mugė – ir sveikuoliams, ir gurmanams

Jau šį šeštadienį, gruodžio 3 d., veganai bei sveikos mitybos entuziastai rinksis į „Vegfest LT“ kalėdinę mugę.

Niekas negali pasakyti, kodėl mus, čigonus, engia, mūsų neapkenčia (16)

Jeruzalė – ne Kirtimai, tačiau šio miesto čigonų bendruomenė, kaip ir mūsų bei visos Europos romai, patiria panašią diskriminaciją, susiduria su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis. Į kovą su šiomis nedorybėmis ir už šviesią savo bendruomenės ateitį stoja aukšta, drąsi tamsiaakė Amuna Slym. Šios moters žvilgsnis išduoda orų užsispyrimą.

Keliautojų diarėja - kas tai ir kuo pavojinga?

Kad kelionė būtų nepamirštama ir pilna įspūdžių, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina likus mėnesiui iki kelionės pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo sveikatos būklę ir skiepus bei truputį pasidomėti, ką reikėtų žinoti apie saugų maistą bei vandenį.

Aktorės Rasos Samuolytės pirmasis kūrybos vakaras

Lapkričio 25 d., (penktadienį), 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje premjera – aktorės Rasos Samuolytės pirmasis kūrybos vakaras.

Daugiausiai uždirbanti pasaulio rašytoja J. K. Rowling sako dar tik besimokanti rašyti

Šiuo metu pasaulyje vyksta istorijų apie Harį Poterį gerbėjų itin laukta premjera – kino teatruose startuoja fantastinis nuotykių filmas visai šeimai „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“.

Lietuviškas filmas „Amžinai kartu“ bus rodomas trijuose žemynuose

Režisierės Linos Lužytės vaidybinis filmas „Amžinai kartu“ pradeda įspūdingą kelionę aplink pasaulį. Ironija persmelkta šiuolaikinės moters istorija bus pristatyta trijuose skirtinguose žemynuose vykstančiuose prestižiniuose festivaliuose. Pirmasis sustojimas - faraonų gimtinė Egiptas.

Naujas sveikatinimo centras Druskininkuose vilioja ypatinga aura (6)

Druskininkai yra seniausias kurortas Lietuvoje ir tikra mineralinių vandenų sostinė, tad mano vasaros maršrutas šio miesto niekaip negalėjo aplenkti. O išbandyti šį kartą nutariau vieną moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse sveikatinimo ir reabilitacijos centrą „Upa“.

„Vanagupė“ Palangoje – daugiau nei penkios žvaigždutės (10)

Profesionalus atostogautojas tiesiog negali neapsilankyti lietuviškoje atostogų mekoje – Palangoje. Čia manęs jau laukia prabangiame 5 žvaigždučių „Vanagupės“ viešbutyje... Ar jau sakiau, kad myliu savo darbą?

14-ąją „Scanoramą“ Vilniuje uždarys Alejandro Jodorowsky „Nesibaigianti poezija“ (1)

Lapkričio 3-ąją prasidėjęs jau 14-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šį sekmadienį, lapkričio 13-ąją, užvers duris Vilniuje.

Minint Vytautą Žalakevičių – išskirtinis filmo „Niekas nenorėjo mirti“ seansas

„Kinas – pavojinga, užkrečiama ir sunkiai išgydoma liga“, – bene dažniausiai cituojamas talentingo lietuvių kino režisieriaus ir scenaristo Vytauto Žalakevičiaus sakinys. Režisierius buvo gyvas to įrodymas, tikras kino fanatikas, padovanojęs ne vieną laikui atsparų kino kūrinį.