Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu

 (223)
Savaitgalio skaitiniai. Istorijaknygos „Kaip dirbti ir gerai gyventi Norvegijoje“.
Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu
© Shutterstock nuotr.

VII ISTORIJA

ATRADUSI SOCIALINES GARANTIJAS, EKONOMINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ IR SAUGUMĄ PAKEITĖ PILIETYBĘ

Stabilus, solidus atlyginimas ir socialinės garantijos. Atostogos įvairiuose pasaulio kampeliuose. Saugumas, namas ir nuostabi dukra.

„Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu“, – nuoširdžiai tikino ten gyvenanti Lina S. Fosse, prieš 10 metų tapusi Norvegijos piliete.

DUKRA GIMĖ NORVEGIJOJE

Trumpam į gimtąjį Kauną artimųjų grįžusi aplankyti Lina galėtų dirbti fotomodeliu: ilgi, šviesūs plaukai, dailios lūpos, baltadantė šypsena ir gilios it vandenynas pilkšvai mėlynos akys atkreipė ne vieno vyro dėmesį, tačiau senamiesčio restorane „Režisierius“ sušius valganti išvaizdi ir pasitikinti savimi 34 metų moteris – ne modelis. Ji jau keliolika metų dirba vertėja, dažniausiai – Norvegijos teismuose.

Šiuolaikinė, moderni, nepriklausoma, seksuali, žinanti, ko nori, tvirta, pasitikinti savimi – kokia ji vyrams atrodo dar? Pati mano esanti tik šiuolaikinė, moderni ir nepriklausoma, kiti papildomi žodžiai šias sąvokas sugadintų.

Dar prieš apsigyvendama Norvegijoje, šioje Skandinavijos šalyje ji lankėsi daugybę kartų. Visi buvo draugiški, graži gamta, tvarka. Tokių turistinių kelionių buvo daug. Po pusmečio važinėjimo ją sužavėjusioje šalyje Lina pasiliko gyventi.

Ten sportuodama sutiko savo būsimą vyrą ir jau po keturių mėnesių draugystės susituokė. Kartu gyveno dešimt metų, susilaukė dukters Julinos. 2011 metais išsiskyrė. Bet dėl to, sako, širdies neskauda. Moteris gyvena savo malonumui ir nenori, kad šeima egzistuotų tik dėl vaiko.

Norvegijoje gyventi Lina nesiekė, bet jau jaunystėje pastebėjo šalies privalumus – socialines garantijas, pragyvenimo lygį ir saugumą. Moteris mano, kad jei norėsi dirbti – rasi darbo, o jei rasi darbo ir gerai dirbsi – galėsi uždirbti. Lina neslėpė, kad ekonomika Norvegijoje sudėliota it Rubiko kubas.

Iki to laiko net vasaromis niekada nedirbusi iš pradžių ji įsidarbino vaikų darželyje, tačiau tuomet vaikų nemėgusi dvidešimtmetė ten dirbo tik porą savaičių. Didelė meilė vaikams prabudo su motinystės instinktu.

Tiesa, dabar antroje klasėje besimokanti jos dukra beveik nekalba lietuviškai: Norvegijoje gimusi Julina dabar mokosi mamos gimtosios kalbos.

NUSIKALTĖLIŲ ETIKETĖ

Norvegiškai Lina pramoko per pusmetį, o šią kalbą intensyviai studijavo metus: tuo metu šalyje, prasidėjus emigracijos bangai iš Lietuvos, labai reikėjo vertėjų. Lietuvė turėjo sveikatos problemų ir galėjo dirbti ne kiekvieną darbą, todėl ieškojo darbo, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis. Nuo 2000 metų pradėjo dirbti vertėja. Tiesa, lietuvei reikėjo išlaikyti egzaminus, testus, tikrintos jos gramatinės žinios. Be to, ją tikrino vietos policija, lietuvė turėjo atvežti patvirtinimą, kad nėra nusikaltusi Lietuvoje.

Lina yra laisvai samdoma vertėja, tačiau gauna valstybės nustatytą valandinį atlyginimą. Gali užsakymą vertėjauti priimti, gali ir atsisakyti. Teisinę pagalbą šioje šalyje žmonės gauna nemokamai, o vertėją samdo ir pinigus moka valstybė. Beje, panašus yra ir valstybės nustatytas advokatų atlyginimas. Iš pradžių baisi atrodžiusi norvegų kalba, Linai pradėjo patikti. Ji įsitikinusi: šalies, kurioje gyveni, kalbą privaloma mokėti. Jei tik nori, ją išmokti nesunku. Kai kurios jos pažįstamos vertėjos norvegiškai kalbėjo jau po kelių mėnesių.

Lina pasakoja, kad jei moki angliškai, norvegų kalbą išmokti dar lengviau. Ji sakosi nėra imli kalboms, ketverius metus studijavo prancūzų kalbą, bet ir dabar sunku suregzti kelis sakinius prancūziškai. Tačiau šiaip ar taip, norvegiškai lengvai kalbėjo jau po metų.

Prakalbus apie kai kuriuos lietuvius, Lina atsidūsta. Deja, pastaruoju metu požiūris į juos nepagerėjo. Vykstant šiam interviu Norvegijos kalėjimuose įkalinta apie 200 lietuvių – tai beveik trečdalis įkalintųjų. Linai labai gėda dėl tų žmonių. Lietuvių reputacija per pastaruosius metus pati prasčiausia. Jai apmaudu, kad lietuviams klijuojama nusikaltėlių etiketė: „Iš kur įtariamasis? Iš Lietuvos? Iš Kauno? Tuomet bus kaltas.“ Tokius žodžius iš Norvegijos policininkų, kuriems Kaunas tapo keiksmažodžiu, ne kartą girdėjo Lina. Ji apgailestauja, kad didžioji dalis nusikaltėlių, kurių bylose ji ar kolegės vertėjavo, – kauniečiai.

Kai pradėjo vertėjauti, narkotikų bylos buvo retenybė, o dabar kvaišalus į Norvegiją gabenančių lietuvių sulaikoma kone kasdien, daugiausia iš visų pasaulio šalių.

Vertėjų darbas – kuo tiksliau sinchroniškai išversti įtariamojo, policininko, teisėjo ar advokato kalbą. Vertėjai – tarsi nematomi asmenys, robotai, privalantys likti neutralūs. Didžioji dalis nusikaltėlių iš Lietuvos – žemo socialinio sluoksnio. Tiesa, dalis jų įkliūna per kvailumą ar naivumą. Jie skuba nugabenti paketą, už kurį jiems žadama 1000 eurų. Daugelis neįtaria padarinių, kai kurie tikina galvoję, kad tai – pinigai ar ginklas. Didžioji dalis nusikaltusių vilkikų vairuotojų narkotikus gabena savo noru, bet būna, kad ir jie apgaunami, vietoj nekaltos siuntos įbrukamas amfetaminas ar stipresnio poveikio atmaina – metamfetaminas.

Lietuvių įvaizdis nepagerėjo ir po skandalingų vaikų atėmimo bylų. Lina vengia kalbėti šia subtilia tema, bet pripažįsta, kad po šių įvykių ir norvegai ėmė šaipytis iš lietuvių. Populiarioje norvegų humoro laidoje išjuokti lietuviai, kalbantys, jog vaikai atimami dėl švarių genų. Televizijos laidoje norvegų humoristas ironizavo, kad jei jie grobtų vaikus, tai tikrai ne lietuvius, o bent jau brazilus.
Vis dėlto apie plačiai diskutuojamą vaikų atėmimo klausimą Lina neturi tvirtos nuomonės.

Nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Tik svarsto, ar normalu naudoti jėgą prieš vaikus ir mušti gatvėje per užpakalį, kas Lietuvoje dar įprasta? Taip galima psichologiškai traumuoti savo vaikus, o jie turi lygiai tokias pačias teises į gyvenimą kaip ir suaugusieji.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Laisvalaikis

Valstybinis jaunimo teatras skelbia 52-ojo sezono pradžią

Rugsėjo viduryje Valstybinis jaunimo teatras pradeda 52-ąjį sezoną, kurį pasitinka vadovaujamas teatrologo Audronio Liugos, dar vasaros viduryje pakeitusio du dešimtmečius teatro vadovo pareigas ėjusį aktorių ir režisierių Algirdą Latėną.

Kino filmo „Senekos diena“ aktoriai apie Baltijos kelią: „Visa tai buvo labai labai tikra“

Naujajame režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ yra tokia scena: tuščiame provincijos kelyje lyg gyvatė išsirangiusi vėliavomis mojuojančių ir dainuojančių žmonių grandinė. Simboliška, kad filmo premjera, minint 27-ąsias Baltijos kelio metines, šiandien įvyks Estijoje.

Egiptas: kada keliauti ir ko verčiau niekada nedaryti?

Vieniems Egiptas – tai faraonų piramidės ir aplink kiek akys mato plytinti smėlio karalystė. Kitiems – ištisus metus šviečianti saulė, žemiau 25 laipsnių šilumos nenusileidžiantis termometro stulpelis ir povandeniniai Raudonosios jūros turtai.

Keliaukime. Tailando širdis – Bankokas

Tailando sostinė Bankokas – tai miestas, kuriame gyvenimas nesustoja nė minutei, netgi naktį, tad nuo jo ir vertėtų pradėti pažintį su visa šalimi.

Keliaukime. Delis – miestas kryžkelėje

Indijos sostinė Delis tarsi sulipdytas iš dviejų miestų – egzotiško Senojo Delio ir šiuolaikiško Naujojo Delio, oficialiosios Indijos sostinės.

Du miestai – dvi patirtys. Abu Dabis/ Dubajus (3)

Nuo Dubajaus iki Abu Dabio – 130 km. Autobusu šį atstumą galima įveikti per pusantros valandos. Jungtinių Arabų Emyratų sostinė didelė, lankytini objektai vienas nuo kito gerokai nutolę, tad verta naudotis taksi.

Stambulas. Miestas per du žemynus

Stambulas savitas tuo, kad yra vienintelis miestas pasaulyje, išsiplėtęs per du žemynus – Europą ir Aziją, apsuptas dviejų jūrų – Juodosios ir Marmuro, šias skiria maždaug 30 km Bosforo sąsiauris.

Vilniuje ir Kaune savo naujausią filmą pristatys žymusis režisierius A. Sokurovas

Vieno labiausių vertinamų šių dienų kino režisieriaus Aleksandro Sokurovo vizitas – ilgai lauktas įvykis.

Moterims surengtoje golfo dienoje – ir pramogos, ir dovanos

Europos Centro Golfo klube vyko „Rituals“ moterų golfo dienos, prie kurių prisidėjo „Moteris“ portalas ir žurnalas, pakvietę partneres ir drauges.

Lietuva ir Vokietija susiduria su tomis pačiomis problemomis

Pirmoji žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ ekspedicija „Baltoscandia 2016“ jau įsibėgėja.

Neapolis: tarp poilsio ir pažinimo, tarp miesto ir gamtos

Ar žinote, kodėl Italijos miestas Neapolis garsėja fotogeniškiausiomis panoramomis? Pasirodo, šis graikiškos kilmės miestas ant skardingų uolų yra pastatytas milžiniško amfiteatro principu – net 70 proc. pastatų langų žvelgia į Neapolio įlanką.

Moksleiviai vėl rinks geriausią jaunimo knygą

Jau antrus metus iš eilės Lietuvos moksleiviai ir speciali komisija rinks geriausią paauglių ir jaunimo literatūros konkurso knygą.

Rolandas Kazlas: esu tik dar vienas dainuojantis aktorius (14)

Gruodžio mėnesį, kada metai artėja prie pabaigos, o didžiausios metų Šventės prie pradžios, kai žmonės yra skatinami pirkti nereikalingus daiktus ir produktus, o norisi kažko nematerialaus, nenusakomo, nesukramtyto, neapčiuopiamo ir dar negirdėto, galbūt ne dainininko, ne poeto, ne kompozitoriaus, tačiau Rolando Kazlo ir jo Pakeleivių koncertas kaip tik ir bus toks.

Punsko lietuviai: gyvendami Lietuvoje pamirštate laisvės kainą

Po pirmąją ekspedicijos dieną vykusios „Baltoscandia 2016” konferencijos, vykusios Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje Kaune, ekspedicijos dalyviai pajudėjo link Lenkijos, kur susitiko su vietos lietuviais, o šiandien (rugpjūčio 1 d.) surengė antrąją konferenciją Gdansko universitete.

Legendinio lietuvių keliautojo idėjos atgims ekspedicijoje aplink Baltiją

Šeštadienį (liepos 30 d.) Vytauto Didžiojo universitete Kaune, po VDU atstovo Arūno Antanaičio sveikinimo žodžio, prasidėjo pirmoji žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ ekspedicija „Baltoscandia 2016“.
Št rgp. 27d.
16°...26°
Sk rgp. 28d.
11°...25°
Pr rgp. 29d.
14°...27°
An rgp. 30d.
15°...20°
Tr rgp. 31d.
10°...21°