Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu

 (223)
Savaitgalio skaitiniai. Istorijaknygos „Kaip dirbti ir gerai gyventi Norvegijoje“.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

VII ISTORIJA

ATRADUSI SOCIALINES GARANTIJAS, EKONOMINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ IR SAUGUMĄ PAKEITĖ PILIETYBĘ

Stabilus, solidus atlyginimas ir socialinės garantijos. Atostogos įvairiuose pasaulio kampeliuose. Saugumas, namas ir nuostabi dukra.

„Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu“, – nuoširdžiai tikino ten gyvenanti Lina S. Fosse, prieš 10 metų tapusi Norvegijos piliete.

DUKRA GIMĖ NORVEGIJOJE

Trumpam į gimtąjį Kauną artimųjų grįžusi aplankyti Lina galėtų dirbti fotomodeliu: ilgi, šviesūs plaukai, dailios lūpos, baltadantė šypsena ir gilios it vandenynas pilkšvai mėlynos akys atkreipė ne vieno vyro dėmesį, tačiau senamiesčio restorane „Režisierius“ sušius valganti išvaizdi ir pasitikinti savimi 34 metų moteris – ne modelis. Ji jau keliolika metų dirba vertėja, dažniausiai – Norvegijos teismuose.

Šiuolaikinė, moderni, nepriklausoma, seksuali, žinanti, ko nori, tvirta, pasitikinti savimi – kokia ji vyrams atrodo dar? Pati mano esanti tik šiuolaikinė, moderni ir nepriklausoma, kiti papildomi žodžiai šias sąvokas sugadintų.

Dar prieš apsigyvendama Norvegijoje, šioje Skandinavijos šalyje ji lankėsi daugybę kartų. Visi buvo draugiški, graži gamta, tvarka. Tokių turistinių kelionių buvo daug. Po pusmečio važinėjimo ją sužavėjusioje šalyje Lina pasiliko gyventi.

Ten sportuodama sutiko savo būsimą vyrą ir jau po keturių mėnesių draugystės susituokė. Kartu gyveno dešimt metų, susilaukė dukters Julinos. 2011 metais išsiskyrė. Bet dėl to, sako, širdies neskauda. Moteris gyvena savo malonumui ir nenori, kad šeima egzistuotų tik dėl vaiko.

Norvegijoje gyventi Lina nesiekė, bet jau jaunystėje pastebėjo šalies privalumus – socialines garantijas, pragyvenimo lygį ir saugumą. Moteris mano, kad jei norėsi dirbti – rasi darbo, o jei rasi darbo ir gerai dirbsi – galėsi uždirbti. Lina neslėpė, kad ekonomika Norvegijoje sudėliota it Rubiko kubas.

Iki to laiko net vasaromis niekada nedirbusi iš pradžių ji įsidarbino vaikų darželyje, tačiau tuomet vaikų nemėgusi dvidešimtmetė ten dirbo tik porą savaičių. Didelė meilė vaikams prabudo su motinystės instinktu.

Tiesa, dabar antroje klasėje besimokanti jos dukra beveik nekalba lietuviškai: Norvegijoje gimusi Julina dabar mokosi mamos gimtosios kalbos.

NUSIKALTĖLIŲ ETIKETĖ

Norvegiškai Lina pramoko per pusmetį, o šią kalbą intensyviai studijavo metus: tuo metu šalyje, prasidėjus emigracijos bangai iš Lietuvos, labai reikėjo vertėjų. Lietuvė turėjo sveikatos problemų ir galėjo dirbti ne kiekvieną darbą, todėl ieškojo darbo, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis. Nuo 2000 metų pradėjo dirbti vertėja. Tiesa, lietuvei reikėjo išlaikyti egzaminus, testus, tikrintos jos gramatinės žinios. Be to, ją tikrino vietos policija, lietuvė turėjo atvežti patvirtinimą, kad nėra nusikaltusi Lietuvoje.

Lina yra laisvai samdoma vertėja, tačiau gauna valstybės nustatytą valandinį atlyginimą. Gali užsakymą vertėjauti priimti, gali ir atsisakyti. Teisinę pagalbą šioje šalyje žmonės gauna nemokamai, o vertėją samdo ir pinigus moka valstybė. Beje, panašus yra ir valstybės nustatytas advokatų atlyginimas. Iš pradžių baisi atrodžiusi norvegų kalba, Linai pradėjo patikti. Ji įsitikinusi: šalies, kurioje gyveni, kalbą privaloma mokėti. Jei tik nori, ją išmokti nesunku. Kai kurios jos pažįstamos vertėjos norvegiškai kalbėjo jau po kelių mėnesių.

Lina pasakoja, kad jei moki angliškai, norvegų kalbą išmokti dar lengviau. Ji sakosi nėra imli kalboms, ketverius metus studijavo prancūzų kalbą, bet ir dabar sunku suregzti kelis sakinius prancūziškai. Tačiau šiaip ar taip, norvegiškai lengvai kalbėjo jau po metų.

Prakalbus apie kai kuriuos lietuvius, Lina atsidūsta. Deja, pastaruoju metu požiūris į juos nepagerėjo. Vykstant šiam interviu Norvegijos kalėjimuose įkalinta apie 200 lietuvių – tai beveik trečdalis įkalintųjų. Linai labai gėda dėl tų žmonių. Lietuvių reputacija per pastaruosius metus pati prasčiausia. Jai apmaudu, kad lietuviams klijuojama nusikaltėlių etiketė: „Iš kur įtariamasis? Iš Lietuvos? Iš Kauno? Tuomet bus kaltas.“ Tokius žodžius iš Norvegijos policininkų, kuriems Kaunas tapo keiksmažodžiu, ne kartą girdėjo Lina. Ji apgailestauja, kad didžioji dalis nusikaltėlių, kurių bylose ji ar kolegės vertėjavo, – kauniečiai.

Kai pradėjo vertėjauti, narkotikų bylos buvo retenybė, o dabar kvaišalus į Norvegiją gabenančių lietuvių sulaikoma kone kasdien, daugiausia iš visų pasaulio šalių.

Vertėjų darbas – kuo tiksliau sinchroniškai išversti įtariamojo, policininko, teisėjo ar advokato kalbą. Vertėjai – tarsi nematomi asmenys, robotai, privalantys likti neutralūs. Didžioji dalis nusikaltėlių iš Lietuvos – žemo socialinio sluoksnio. Tiesa, dalis jų įkliūna per kvailumą ar naivumą. Jie skuba nugabenti paketą, už kurį jiems žadama 1000 eurų. Daugelis neįtaria padarinių, kai kurie tikina galvoję, kad tai – pinigai ar ginklas. Didžioji dalis nusikaltusių vilkikų vairuotojų narkotikus gabena savo noru, bet būna, kad ir jie apgaunami, vietoj nekaltos siuntos įbrukamas amfetaminas ar stipresnio poveikio atmaina – metamfetaminas.

Lietuvių įvaizdis nepagerėjo ir po skandalingų vaikų atėmimo bylų. Lina vengia kalbėti šia subtilia tema, bet pripažįsta, kad po šių įvykių ir norvegai ėmė šaipytis iš lietuvių. Populiarioje norvegų humoro laidoje išjuokti lietuviai, kalbantys, jog vaikai atimami dėl švarių genų. Televizijos laidoje norvegų humoristas ironizavo, kad jei jie grobtų vaikus, tai tikrai ne lietuvius, o bent jau brazilus.
Vis dėlto apie plačiai diskutuojamą vaikų atėmimo klausimą Lina neturi tvirtos nuomonės.

Nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Tik svarsto, ar normalu naudoti jėgą prieš vaikus ir mušti gatvėje per užpakalį, kas Lietuvoje dar įprasta? Taip galima psichologiškai traumuoti savo vaikus, o jie turi lygiai tokias pačias teises į gyvenimą kaip ir suaugusieji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

„Tyto alba“ knygų mugėje – lietuvių autoriai apie pasaulį ir save

Jau kitą savaitgalį susitiksime tarptautinėje knygų mugėje. „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ – su šiuo šūkiu švęsime valstybės atkūrimo šimtmetį knygų šventėje su rašytojais, vertėjais, skaitytojais ir šventės rengėjais. Vasario 22–25 dienomis leidykla „Tyto alba“ pristatys 19 įdomių renginių, skaitytojams siūlys daug knygų, 20 iš jų – visiškai naujų įvairiausių žanrų kūrinių, garsių ir tik pradedančių savo kelią kūrėjų.

19-oji Vilniaus knygų mugė – į kai kurius svečius teks kreiptis „jūsų šviesybe“

Išaugusios ir atsinaujinusios erdvės, daugiau nei 550 renginių, daugiau nei 50 svečių iš 21 šalies, specialiai šimtmečiui skirta programa ir nauji muzikiniai atradimai.

„Muzikos salė“ skelbia šių metų scenų programą

Vilniaus knygų mugėje vasario 22 – 25 dienomis vyksiančios „Muzikos salės“ rengėjai skelbia šių metų programą. Didžiausioje iki šiol „Muzikos salėje“ lankytojų lauks trys scenos bei skaitmeninė koncertų erdvė ir daugiau nei du šimtai naujausių Lietuvos atlikėjų albumų.

Knygų mugėje – ir specialūs kūrybiniai užsiėmimai moksleiviams

Vasario 22–25 dienomis vyksiančios Vilniaus knygų mugės „Muzikos salės“ programa bus skirta visokio amžiaus lankytojams. Be įvairių muzikos žanrų atlikėjų koncertų, pirmą kartą šioje salėje vyks specialūs kūrybiniai užsiėmimai moksleiviams. O savaitgalį scenoje - pasirodymai ir patiems mažiausiems muzikos mylėtojams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“

Atkurtos Lietuvos 100-mečiui - opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“.

Knygų mugės svečias – grafas Alexanderis von Schönburgas siūlys istoriją išsinešti

Šiemet į Tarptautinę Vilniaus knygų mugę atvyks knygos „Pasaulio istorija išsinešti“ (iš vokiečių k. vertė Viktorija Uzėlaitė) autorius, leidyklos „Tyto alba“ svečias Alexanderis von Schönburgas-Glauchau – žinomas vokiečių žurnalistas, rašytojas, trylikos knygų autorius ir bendraautoris ir kilmingos grafų giminės galva.

Janina Radvilė: senatvė – ne amžius, o savijauta, kai nebesinori ko nors keisti (3)

Knygos „Niekada nevėlu gyventi“ autorė Janina Radvilė: per vėlaus laiko pokyčiams nebūna.

Vilniaus knygų mugėje – šimtmečio pokalbiai ir susitikimai

Vilniaus knygų mugė vasario 22-25 d. žvilgsnį kreips į skaitančiuosius ir kvies švęsti atkurtos Lietuvos šimtmetį. Lankytojų lauks proginiai leidiniai bei speciali kultūrinė programa, kuri, organizatorių teigimu, leis ne tik praplėsti akiratį, bet ir patirti susitikimo bei atradimo džiaugsmą.

„Muzikos salėje“ - gyvo džiazo klubas ir skaitmeninė klasika

Vasario 22 – 25 dienomis Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ pirmą kartą įsikurs džiazo ir klasikos alėjos. Be įprastų muzikinių pasirodymų pagrindinėje scenoje šiemet keturias dienas veiks ir gyvo džiazo klubas bei skaitmeninė klasikinės muzikos salė.

Dainų šventė suvienys skirtingų kartų ir tautų Lietuvos žmones

Šią vasarą vyksianti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirta Dainų šventė „Vardan tos...“ vėl primins jau beveik 100 metų šalyje gyvą dainų švenčių tradiciją ir kvies visą tautą švęsti Laisvę.