Lina: Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu

 (223)
Savaitgalio skaitiniai. Istorijaknygos „Kaip dirbti ir gerai gyventi Norvegijoje“.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

VII ISTORIJA

ATRADUSI SOCIALINES GARANTIJAS, EKONOMINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ IR SAUGUMĄ PAKEITĖ PILIETYBĘ

Stabilus, solidus atlyginimas ir socialinės garantijos. Atostogos įvairiuose pasaulio kampeliuose. Saugumas, namas ir nuostabi dukra.

„Norvegijai esu dėkinga už viską, ką turiu“, – nuoširdžiai tikino ten gyvenanti Lina S. Fosse, prieš 10 metų tapusi Norvegijos piliete.

DUKRA GIMĖ NORVEGIJOJE

Trumpam į gimtąjį Kauną artimųjų grįžusi aplankyti Lina galėtų dirbti fotomodeliu: ilgi, šviesūs plaukai, dailios lūpos, baltadantė šypsena ir gilios it vandenynas pilkšvai mėlynos akys atkreipė ne vieno vyro dėmesį, tačiau senamiesčio restorane „Režisierius“ sušius valganti išvaizdi ir pasitikinti savimi 34 metų moteris – ne modelis. Ji jau keliolika metų dirba vertėja, dažniausiai – Norvegijos teismuose.

Šiuolaikinė, moderni, nepriklausoma, seksuali, žinanti, ko nori, tvirta, pasitikinti savimi – kokia ji vyrams atrodo dar? Pati mano esanti tik šiuolaikinė, moderni ir nepriklausoma, kiti papildomi žodžiai šias sąvokas sugadintų.

Dar prieš apsigyvendama Norvegijoje, šioje Skandinavijos šalyje ji lankėsi daugybę kartų. Visi buvo draugiški, graži gamta, tvarka. Tokių turistinių kelionių buvo daug. Po pusmečio važinėjimo ją sužavėjusioje šalyje Lina pasiliko gyventi.

Ten sportuodama sutiko savo būsimą vyrą ir jau po keturių mėnesių draugystės susituokė. Kartu gyveno dešimt metų, susilaukė dukters Julinos. 2011 metais išsiskyrė. Bet dėl to, sako, širdies neskauda. Moteris gyvena savo malonumui ir nenori, kad šeima egzistuotų tik dėl vaiko.

Norvegijoje gyventi Lina nesiekė, bet jau jaunystėje pastebėjo šalies privalumus – socialines garantijas, pragyvenimo lygį ir saugumą. Moteris mano, kad jei norėsi dirbti – rasi darbo, o jei rasi darbo ir gerai dirbsi – galėsi uždirbti. Lina neslėpė, kad ekonomika Norvegijoje sudėliota it Rubiko kubas.

Iki to laiko net vasaromis niekada nedirbusi iš pradžių ji įsidarbino vaikų darželyje, tačiau tuomet vaikų nemėgusi dvidešimtmetė ten dirbo tik porą savaičių. Didelė meilė vaikams prabudo su motinystės instinktu.

Tiesa, dabar antroje klasėje besimokanti jos dukra beveik nekalba lietuviškai: Norvegijoje gimusi Julina dabar mokosi mamos gimtosios kalbos.

NUSIKALTĖLIŲ ETIKETĖ

Norvegiškai Lina pramoko per pusmetį, o šią kalbą intensyviai studijavo metus: tuo metu šalyje, prasidėjus emigracijos bangai iš Lietuvos, labai reikėjo vertėjų. Lietuvė turėjo sveikatos problemų ir galėjo dirbti ne kiekvieną darbą, todėl ieškojo darbo, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis. Nuo 2000 metų pradėjo dirbti vertėja. Tiesa, lietuvei reikėjo išlaikyti egzaminus, testus, tikrintos jos gramatinės žinios. Be to, ją tikrino vietos policija, lietuvė turėjo atvežti patvirtinimą, kad nėra nusikaltusi Lietuvoje.

Lina yra laisvai samdoma vertėja, tačiau gauna valstybės nustatytą valandinį atlyginimą. Gali užsakymą vertėjauti priimti, gali ir atsisakyti. Teisinę pagalbą šioje šalyje žmonės gauna nemokamai, o vertėją samdo ir pinigus moka valstybė. Beje, panašus yra ir valstybės nustatytas advokatų atlyginimas. Iš pradžių baisi atrodžiusi norvegų kalba, Linai pradėjo patikti. Ji įsitikinusi: šalies, kurioje gyveni, kalbą privaloma mokėti. Jei tik nori, ją išmokti nesunku. Kai kurios jos pažįstamos vertėjos norvegiškai kalbėjo jau po kelių mėnesių.

Lina pasakoja, kad jei moki angliškai, norvegų kalbą išmokti dar lengviau. Ji sakosi nėra imli kalboms, ketverius metus studijavo prancūzų kalbą, bet ir dabar sunku suregzti kelis sakinius prancūziškai. Tačiau šiaip ar taip, norvegiškai lengvai kalbėjo jau po metų.

Prakalbus apie kai kuriuos lietuvius, Lina atsidūsta. Deja, pastaruoju metu požiūris į juos nepagerėjo. Vykstant šiam interviu Norvegijos kalėjimuose įkalinta apie 200 lietuvių – tai beveik trečdalis įkalintųjų. Linai labai gėda dėl tų žmonių. Lietuvių reputacija per pastaruosius metus pati prasčiausia. Jai apmaudu, kad lietuviams klijuojama nusikaltėlių etiketė: „Iš kur įtariamasis? Iš Lietuvos? Iš Kauno? Tuomet bus kaltas.“ Tokius žodžius iš Norvegijos policininkų, kuriems Kaunas tapo keiksmažodžiu, ne kartą girdėjo Lina. Ji apgailestauja, kad didžioji dalis nusikaltėlių, kurių bylose ji ar kolegės vertėjavo, – kauniečiai.

Kai pradėjo vertėjauti, narkotikų bylos buvo retenybė, o dabar kvaišalus į Norvegiją gabenančių lietuvių sulaikoma kone kasdien, daugiausia iš visų pasaulio šalių.

Vertėjų darbas – kuo tiksliau sinchroniškai išversti įtariamojo, policininko, teisėjo ar advokato kalbą. Vertėjai – tarsi nematomi asmenys, robotai, privalantys likti neutralūs. Didžioji dalis nusikaltėlių iš Lietuvos – žemo socialinio sluoksnio. Tiesa, dalis jų įkliūna per kvailumą ar naivumą. Jie skuba nugabenti paketą, už kurį jiems žadama 1000 eurų. Daugelis neįtaria padarinių, kai kurie tikina galvoję, kad tai – pinigai ar ginklas. Didžioji dalis nusikaltusių vilkikų vairuotojų narkotikus gabena savo noru, bet būna, kad ir jie apgaunami, vietoj nekaltos siuntos įbrukamas amfetaminas ar stipresnio poveikio atmaina – metamfetaminas.

Lietuvių įvaizdis nepagerėjo ir po skandalingų vaikų atėmimo bylų. Lina vengia kalbėti šia subtilia tema, bet pripažįsta, kad po šių įvykių ir norvegai ėmė šaipytis iš lietuvių. Populiarioje norvegų humoro laidoje išjuokti lietuviai, kalbantys, jog vaikai atimami dėl švarių genų. Televizijos laidoje norvegų humoristas ironizavo, kad jei jie grobtų vaikus, tai tikrai ne lietuvius, o bent jau brazilus.
Vis dėlto apie plačiai diskutuojamą vaikų atėmimo klausimą Lina neturi tvirtos nuomonės.

Nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Tik svarsto, ar normalu naudoti jėgą prieš vaikus ir mušti gatvėje per užpakalį, kas Lietuvoje dar įprasta? Taip galima psichologiškai traumuoti savo vaikus, o jie turi lygiai tokias pačias teises į gyvenimą kaip ir suaugusieji.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Sostinė laukia išskirtinio dizaino ir mados festivalio

Birželio 10–11 dienomis sostinės Gedimino prospekte vyks mados ir dizaino festivalis DI’FEST, kuris miestiečius ir miesto svečius kvies susipažinti su daugiau nei 150 kūrėjų bei dizainerių.

Dalia Storyk ir Remigijus Vilkaitis pristato spektaklį „Balys Didysis“

Gegužės 22 d., 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje bus parodytas aktorių Dalios Storyk ir Remigijaus Vilkaičio spektaklis „Balys Didysis“ skirtas Baliui Sruogai atminti.

XXII Pažaislio muzikos festivalis - jau birželį (programa)

Birželio 2 d., penktadienį, 19 val., Pažaislio vienuolyne galingais akordais prasidės XXII Pažaislio muzikos festivalis.

Pirmoji pokyčių konferencija moterims: kaip žengti pirmą žingsnį?

Kiekviena moteris trokšta būti laiminga ir save pilnai realizuoti tiek darbinėje veikloje, laisvalaikyje, tiek santykiuose ir namuose. Birželio 15 d. Vilniuje pirmą kartą organizuojama pokyčių konferencija „Išdrįsk pradėti“, kuria siekiama padrąsinti moteris žengti pirmą žingsnį link norimų pokyčių, pirmiausia atsigręžiant į save.

Neeilinė galimybė kino mylėtojams – laimėk kelionę į Tarptautinį Venecijos kino festivalį

Jeigu myli kiną ir apie šią savo aistrą mėgsti dalintis su aplinkiniais, o tavo didžiausia svajonė nuvykti į seniausią pasaulyje – Tarptautinį Venecijos kino festivalį, šis konkursas kaip tik tau.

„Figaro vedybos“: tegyvuoja Sevilija

Laimonui Pautieniui yra tekę dainuoti Wolfgango A. Mozarto „Figaro vedybų“ pastatyme, kurio veiksmas buvo perkeltas į korumpuoto Lotynų Amerikos diktatoriaus rančą, o Laurai Zigmantaitei – pastatyme, kurio siužetas vystėsi Kuboje. Šią savaitę abu solistai susitinka Vilniuje, kur „Figaro vedybos“ kviečia žiūrovus į saulėtąją Seviliją – ten, kur ir norėjo savo personažus regėti pačios operos kūrėjai.

Liutauras Čeprackas savo virtuvėje siūlys trijų „Michelin“ žvaigždučių vertus patiekalus (2)

„Dailininkas Pablo Picasso yra pasakęs: talentingi menininkai idėjas skolinasi, o genijai jas vagia. Mes nesiruošiame nieko vogti, užtat atvirai pranešame, kad savo virtuvėje mėginsime pagaminti patiekalus, kuriuos trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranuose gamina geriausi pasaulio šefai,“ – sako Liutauras.

Aktorės V. Mockevičiūtė ir N. Varnelytė kviečia į spektaklį apie Lazdynų Pelėdą

Teatro sąjunga savo renginių programą papildė dar viena nauja programa - aktorių kameriniais spektakliais pagal lietuvių klasikos kūrinius. Gegužės 15 d. (pirmadienį), 18 val. teatro publika kviečiama į aktorių Vitalijos Mockevičiūtės ir Neringos Varnelytės spektaklį „Lazdynų Pelėda”.

Atsinaujinęs Pažaislio muzikos festivalis šiais metais pažers daug staigmenų

Šiais metais Pažaislio muzikos festivalio organizatoriai programos pristatymui pasirinko naują, bet kauniečių jau pamėgtą erdvę – Kauno autobusų stotį.

Asmeninis stilistas nebėra tik pasiturintiems skirta paslauga (2)

„Juk dantų patys nesitaisome ir plaukų patys nesikerpame, tai kodėl vis dar skeptiškai vertiname stilisto paslaugas?“ – klausia žinoma stilistė Vilija Rušinskaitė, neslepianti, kad šios profesijos atstovų pagalbos daugumai lietuvių tikrai reikia.

Konferencija apie sėkmingą moterų karjerą ir lyderystę. Stebėkite tiesiogiai!

Šiandien vyksta pirmoji Lietuvoje tarptautinė konferencija Go Forward! apie sėkmingą moterų karjerą ir lyderystę.

Motinos dienos proga – MOTERS premjera su filmu MAMOS NORŲ SĄRAŠAS

Per Motinos dieną pažiūrėkite nuostabų filmą apie mamos meilę: gegužės 7 d. visuose kino centruose „Forum Cinemas“ – žurnalo ir portalo „Moteris“ premjera su jaudinančia drama „Mamos norų sąrašas“.

Parodos svečių sąraše – įvairių dydžių ir amžiaus „Julia Janus“ modeliai

Jau pirmadienį, gegužės 1 d., drabužių dizainerė Julija Janus drauge su kolege, stiklo menininke iš Lenkijos Agnieszka Bar Vilniuje atidarys jųdviejų parodą „Mes“.

Skelbiamas papildomas „Piaf“ spektaklis

Savaitgalį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasitiko su italų šiuolaikinio choreografo Mauro Bigonzetti spektaklio „Piaf“ premjera.

Planuojate vasaros atostogas? Kaip išsirinkti kryptį, viešbutį ir sutaupyti?

Tam, kad puikios vasaros atostogos netaptų galvos skausmu, tiesiog būtina jas gerai suplanuoti. Tinkama šalis, kurortas, viešbutis ir net maitinimo tipas gali padėti ne tik gerai praleisti laiką, bet ir sutaupyti nemažai pinigų.