Lietuvos įvaizdis Japonijoje: Sugiharos istorija, gamtos artumas ir amatininkų gaminiai

Tokijuje vykstančioje kūrybinių industrijų konferencijoje-parodoje „Design Tokyo“ pirmą kartą dalyvauja 25 Lietuvos kūrėjai. Čia mūsų tautiečiai sieks pakeisti įsišaknijusius stereotipus apie lietuvių kultūrą. Juk Lietuva garsėja ne tik gintaro, lino bei žalvario dirbiniais, o vis labiau žengia inovatyvios tautos link.
Japonijoje vykstančioje parodoje lietuviai sieks pakeisti įsišaknijusius stereotipus apie mūsų šalies kultūrą.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kol mūsų lietingasis kraštas vis dar sunkiai leidžia mėgautis sezonine vasara, kylančios saulės šalyje – Japonijoje pagreitį įgauna tikra lietuviškos ir japoniškos kultūrų revoliucijos audra. Tokijuje jau įpusėjo viena didžiausių kūrybinių industrijų konferencija-paroda „Design Tokyo“, kurioje dalyvauja ir 25 Lietuvos kūrėjai.

„Design Tokyo“
„Design Tokyo“
© Organizatorių nuotr.

Lietuvos kūrybinių industrijų delegacija Tokijuje pristato savo unikalią ir lietuvių jau pamėgtą produkciją, kuri išreiškia tautiečių kūrybingumą bei stiliaus pasirinkimo laisvę: „Shkertik“, „kARTu“, „Distyled“, „You&Oil“, „NakedBruce“ ir kiti garsūs prekiniai ženklai.

„Design Tokyo“
„Design Tokyo“
© Organizatorių nuotr.

Projekto „Lithuania: Creative & Contemporary“ organizatorius Sergej Grigorjev teigia, kad Lietuvos įvaizdis Japonijoje siejamas su keturiais pagrindiniais archetipais: Sugiharos istorija, raudonų čerpių stogais bei senamiesčiu, gamtos artumu, kurioje Lietuvos vietoje bebūtum, amatininkų gaminiais ir natūraliomis medžiagomis (linu, medžiu, vašku, gintaru).

„Design Tokyo“
„Design Tokyo“
© K. Kveselio nuotr.

„Tačiau yra ir kita monetos pusė, kuomet minėti archetipai riboja lietuvių kūrybiškumo realizavimą. Tad projekte siekiame pakeisti Lietuvos produkto įvaizdį tarptautinėje rinkoje, o ypač Japonijoje, kur prekės ženklo istorija yra labai svarbi pardavimų dalis“, – sako S. Grigorjev.

Lietuvos dizaino ir interjero industrijų atstovai kontaktų vakaro (angl. Networking party) metu, liepos 9 d., turėjo galimybę užmegzti daugybę kontaktų su kolegomis ir potencialiais partneriais užsienio šalyse. Pokalbiai verslo ir kultūriniais reikalais stiprino ne tik tarpusavio bei verslo ryšius, bet ir abiejų tautų bendrystę. Kad pašnekesiai neprailgtų ir būtų dar jaukesni, drauge su lietuviu delegacija į Japoniją išvyko ir „Raudonų Plytų dirbtuvės“, kurios taip pat reprezentuoja mūsų šalies pažangą technologijų ir gamybos srityje.

Prekių ženklo iniciatorius Andrius Bagdzevičius teigia, kad tai puiki galimybė stiprinti jo žinomumą tarptautiniu lygmeniu ir kalbėti apie lietuvišką alų, nuo kurio kultūra yra sunkiai atsiejama: „Mums galimybė vaišinti „networkingo“ sesiją „Design Tokyo“ parodoje yra didelė garbė. Mūsų misija yra sudominti alumi ir parodyti, kad jis gali būti įvairus ir net mūsų etikečių dizainas mums yra didelė šios misijos dalis. O dabar prašau – mūsų dizainas bus vienų talentingiausių pasaulio dizainerių rankose. Smagu, kad žmonės galės ne tik pažinti lietuvišką meną, tačiau taip pat prisiliesti ir prie kito nuo mūsų kultūros neatsiejamo amato ir meno – aludarystės.“

„Design Tokyo“
„Design Tokyo“
© Organizatorių nuotr.

Anot S. Grigorjev, japonai yra tikri maisto turistai, besidomintys viskuo, kas siejama su maistu. Organizatorius taip pat neigia, kad japonai geria tik sakę: „Alaus kultūra čia yra labai stipri. Prieš dešimtmetį buvo šventa pareiga vakarą mieste pradėti nuo bokalo alaus, vėliau jau vis dažniau buvo įprasta keisti pasirinkimus. Dabar tai vėl po truputį keičiasi. Atsiranda aromatizuotų gėrimų judėjimas, o vartotojo skonis tampa vis įvairesnis. Tad alus turi pakovoti už save, sužavėti vartotoją. Čia labai tinka lietuviško apaus prekių ženklo požiūris ir iš natūraliosios Lietuvos atkeliaujantis hipsteriškas alus.“

„Design Tokyo“
„Design Tokyo“
© K. Kveselio nuotr.

Paklaustas kaip lietuviams sekasi adaptuotis svečioje šalyje, S. Grigorjev nedvejodamas sako, kad tai artima lietuviams kultūra, tereikia sugebėti paminti įsišaknijusius stereotipus: „Japonai yra labai svetingi, rūpestingi ir pagarbūs. Kaskart keliaujant man labai įdomu stebėti kaip žmonės įsisavina Japonijos kultūrą. Praėjusį kartą atsivežiau savo mamą, kuri yra seno kirpimo hipė. Iš pradžių labai bijojo, nepaleido savo įsitikinimų tačiau labai greitai pamilo. Manau tai ir įkvepia, ir priverčia permąstyti savo kūrybinius sprendimus, ši šalis labai įdomi, dėl estetikos, filosofijos, inžinerinių sprendimų, kokybės paieškų kasdienybėje.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

53–asis Valstybinio jaunimo teatro sezonas: atverti žmogų

53-ojo Valstybinio jaunimo teatro sezono pirmoji premjera - instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“. Artėjant premjerai, spaudos konferencijoje ją pristatė režisierė Olga Lapina, dailininkė Renata Valčik ir teatro vadovas Audronis Liuga.

„Sirenos“ kviečia kalbėti(s) ne komentaruose

Šiemet Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“, deja, ir vėl tenka susidurti su menininko ir valdžios nesutarimais.

Dokumentikos festivalį atidarys filmas apie armėnų kino genijų

Jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., „Skalvijos“ kino centre įvyks Tarptautinio Vilniaus dokumentinio filmų festivalio atidarymas.

Merūnas Vitulskis: senieji draugai tarsi savaime išnyra tuomet, kai tau sunkiausia

Giacomo Puccini opera „Bohema“ pasakoja apie draugystę ir pasiaukojimą. Ką tai reiškia, puikiai supranta tenoras Merūnas Vitulskis, šeštadienį, rugsėjo 23 dieną, šioje operoje atliksiantis Rudolfo partiją.

4 priežastys apsilankyti operoje „Kapulečiai ir Montekiai“

Jas vardija operos solistės Milda Tubelytė ir Viktorija Miškūnaitė – pagrindinių Romeo ir Džuljetos vaidmenų atlikėjos. Vincenzo Bellini opera „Kapulečiai ir Montekiai“ Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiandien pradeda naują spektaklių sezoną.

R. Šilinio filmų retrospektyva žiūrovams žada atradimų

Kartais kino festivalių pristatomos retrospektyvos tampa nauja pažintimi ne tik žiūrovams, bet ir patiems festivalių programų sudarytojams. Taip nutiko ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalio organizatoriams, kurie ėmėsi rengti jubiliejinę dokumentininko Rimtauto Šilinio (g. 1937 m.) filmų retrospektyvą.

Kino ir teatro uraganai – Macaigne‘as ir Mundruczó – atvyksta į Vilnių

Nesustabdomam įniršiui, desperatiškam klyksmui besikeičiant vietomis su poetine tyla ir pauzėmis iškalbinga sumaištimi, nuskambės finaliniai šiemetinio festivalio „Sirenos“ akordai: spalio 12, 13 dienomis aidės prancūziškai brutalios grožio paieškos Vincento Macaigne‘o spektaklyje „Troškimas (en manque)“, o spalio 13 d. smilkiniuose nerimu spingsės vengriškoji „Gyvenimo imitacija“, režisuota Kornélio Mundruczó.

Augalinio maisto festivalis Kaune vilios maisto naujienomis ir nuolaidomis

Veganiški patiekalai ir pusfabrikačiai, neįprasti maisto produktai, receptų knygos, natūrali kosmetika ir sveikatingumui skirti gaminiai – tai tik dalis gėrybių, kurių bus galima įsigyti šį šeštadienį Kaune rengiamame augalinio maisto festivalyje „Vegfest LT Kaunas“.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis

Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko kelias į Senąjį arsenalą - Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, buvo ilgas – per Suomiją, Ukrainą, Rusiją ir Šiaurės Bohemijos muziejų Čekijoje.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis kviečia vaikus žiūrėti neišgalvotų istorijų

Dokumentinis kinas skinasi kelią į vaikų širdis. Taip teigia 14-ojo Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) rengėjai, įsitikinę, kad dokumentiką mėgstančių vaikų karta jau užaugo.