Keturioliktoje „Scanoramoje“ – lenkų kino legendos Andrzejaus Żuławskio retrospektyva

Nuo lapkričio 3-osios Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau keturioliktus metus kino gerbėjus kvies pamatyti įdomiausius Europos filmus ir pažinti jų kūrėjus.

Vienas tokių yra Lenkijoje ir Prancūzijoje kūręs režisierius Andrzejus Żuławskis, kurio filmai pavergė visos Europos kino gerbėjų širdis. Dar pernai Andrzejus Żuławskis Locarno kino festivalyje pelnė geriausio režisieriaus titulą už filmą „Kosmosas“, kurį savo programoje pristatė ir „Scanorama“. Likimas padarė dramatišką vingį ir šių metų „Scanorama“ atsisveikina su vienu įdomiausių postmodernaus kino režisirių Andrzejum Żuławskiu, kartodama „Kosmosą“ kaip paskutinįjį jo kūrybinės biografijos tašką.

„Retrospektyva, aprėpianti šio originalaus režisieriaus kūrybą nuo skandalingai sėkmingo debiuto iki iškilaus pabaigos akordo atveria žiūrovams Andrzejaus Żuławskio talento daugiabriauniškumą, grindžiamą intelektiniu įžūlumu, drąsiu kino kanonų laužymu, originaliu gebėjimu naudotis visų žanrų privilegijomis net ir viename filme“, – sako „Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė

Lenkijoje gimęs Andrzejus Żuławskis aršiai priešinosi kino kultūros komercializavimui ir pripažinimą pelnė kurdamas aukštos meninės vertės kino darbus. Kino meną jis studijavo Paryžiuje. Baigęs mokslus grįžo į gimtinę ir kurį laiką dirbo režisieriaus Andrzejaus Wajdos asistentu, o 1971-aisias pristatė pirmąjį ilgametražį savo filmą „Trečioji nakties dalis“ (Trzecia część nocy), pelniusį daugybę apdovanojimų visame pasaulyje. Sklandus darbas truko neilgai – antrasis jo filmas „Velnias“ (Diabel, 1972) buvo uždraustas Lenkijoje, todėl režisierius grįžo gyventi ir kurti į Prancūziją.

Organizatorių nuotr.

Emigracija iš vienos šalies į kitą dažnai lydėjo kūrybinį jo kelią. Po filmo „Svarbiausia - mylėti“ (L'important c'est d'aimer, 1975) sėkmės Prancūzijoje, režisierius dar sykį grįžo į Lenkiją, tačiau ir vėl neilgam. 1988 metais, kurdamas fantastinę istoriją „Ant Sidabrinio gaublio“ (Na Srebrnym Globi), A. Żuławskis ir vėl susidūrė su sovietine cenzūra, todėl dar sykį buvo priverstas emigruoti į Prancūziją. Ten ir praleido didžiąją dalį savo kūrybinio gyvenimo, o į gimtinę grįžo tik šiai atgavus Nepriklausomybę. Režisierius taip pat yra dirbęs teatre, parašęs keletą romanų ir apsakymų. Šiemet, vasario 17 d., kino pasaulis neteko A. Żuławskio.

„Scanoramos“ retrospektyvoje bus parodyti aštuoni A. Żuławskio darbai. Lenkiškąjį kūrybos etapą reprezentuos debiutinis trileris „Trečioji nakties dalis“, fantastinis eksperimentas „Ant sidabrinio gaublio“ ir faustiškasis „Velnias“. Prancūziškąjį periodą atspindės tragiška aistros studija „Svarbiausia – mylėti“, Kanų kino festivalyje už geriausią moters vaidmenį apdovanotas mistinis trileris „Apsėstoji“ (Possesion, 1981), kompozitoriaus Frederico Chopino gyvenimo ir kūrinių įkvėpta „Žydroji nata“ (1991) ir klasikinio prancūzų romano „Princesė de Klev“ adaptacija „Ištikimybė“ (La fidélité, 2000) bei jau paskutinis režisieriaus filmas „Kosmosas“ (Cosmos, 2015).

Organizatorių nuotr.

Šešiolika metų A. Żuławskį ir asmeniniame, ir kino gyvenime lydėjo žavioji prancūzų aktorė Sophie Marceau. Aktorė režisieriui pagimdė sūnų ir vaidino net penkiuose jo filmuose. Du jų bus galima pamatyti šių metų „Scanoramos“ retrospektyvoje. Tai biografinių paties A. Żuławskio gyvenimo detalių nestokojanti istorija „Žydroji nata“ ir drama „Ištikimybė“.

Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 3–20 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis