Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“

vakar Kauno pilyje vyko tradicinis Pažaislio muzikos festivalio renginys, sutraukęs didžiulę žiūrovų minią.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pažaislio muzikos festivalis, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, naujam gyvenimui prikėlė legendinę Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Spektaklį pristatė žurnalas ir portalas MOTERIS.

Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

„Barbora Radvilaitė“ – vienas žymiausių ne tik šio autoriaus, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas Kaune 1972 metais, vėliau Klaipėdoje, Vilniuje. Visus laurus tuomet nuskynė šviesios atminties aktorė Rūta Staliliūnaitė, sukūrusį jos gyvenimo vaidmeniu tapusį Barboros personažą ir Žygimantą Augustą įkūnijęs Kęstutis Genys.

Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

Anuometiniai straipsniai, recenzijos buvo sklidini žavėjimosi šių aktorių talentu. Šis spektaklis tapo lietuvių teatro legenda, lemtingu posūkiu režisieriaus kūrybiniame ir asmeniniame likime.

Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

Prieš keletą metų daugeliui į atmintį įsirėžusi režisieriaus Jono Jurašo dramos interpretacija buvo atgaivinta Kauno nacionaliniame dramos teatre, o specialiai Pažaislio muzikos festivaliui naują veikalo inscenizaciją kūrė režisierius Vytautas Rumšas, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, šviesų dailininkas Karolis Juknys, ir choreografas Kipras Chlebinskas.

Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

Muziką spektakliui pritaikė kompozitorius Antanas Kučinskas, Barboros Radvilaitės vaidmenį atliko Toma Vaškevičiūtė, Žygimanto Augusto – Tadas Gryn. Kitus dramos personažus įkūnijo ištisa žinomiausių Lietuvos aktorių plejada, vienijanti tiek patyrusius scenos meistrus, tiek jaunosios kartos atstovus: Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Vilkaitis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Marcelė Zikaraitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Evaldas Jaras, Eimantas Pakalka ir kiti.

Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

Renesanso dvasia alsuojanti Žygimanto Augusto ir jo žmonos istorija ilgainiui tapo įkvepiančių žmogaus siekių, pasiaukojimo ir žėruojančios aistros pavyzdžiu.

Kauno pilyje skambėjo „Barbora Radvilaitė“
© Organizatorių archyvas

Ši originaliai interpretuojama meilės istorija nepaliauja žadinusi kiekvieno lietuvio tautinę savigarbą, primindama laikus, kai Lietuvos vardas skambėjo greta kitų įtakingų valstybių ir tikriausiai ne vienam išdidumo jausmą iki šiol kelia faktas, kad Barbora Radvilaitė tuomet laikyta viena gražiausių Europos moterų.

Renginio akimirkos:

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Liucina Rimgailė: rinkdama dovanas visada galvoju, ko labiausiai nori ją gausiantis žmogus

Liucina Rimgailė šventėms pasiruošė garsių draugų būryje: kūrė netradicines eglutes.

Operos ir baleto gerbėjų per šventes laukia staigmenos

Kalėdų laikotarpiu LNOBT spektakliuose žibės užsienio žvaigždės: dainuos Vokietijoje gyvenanti Katerina Tretyakova, italų tenorai Luciano Ganci ir Alessandro Fantoni, šoks Varšuvos Didžiojo teatro ir Londono Karališkojo baleto trupių solistai.

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.