Ką gruzinai deda ant stalo? Du chačapurio receptai

Sužinokime, kokiais tradiciniais receptais su lietuviais dalijasi vaišingumu garsėjantys gruzinai.

Tbilisio gundymai

Į Tbilisį su oro linijų bendrovės „airBaltic“ lėktuvu atskridome naktį. Ryte, keturioliktame viešbučio aukšte praskleidusi lango užuolaidą, tolumoje ant kalno išvydau lyg voro tinklu apipintą didžiulį iliuminuotą apžvalgos ratą ir šviesų nutviekstą televizijos bokštą. „Nieko sau, – pamaniau, – kaip šiuolaikiška.“

 

Paauksuota šalies globėjo Šv. Jurgio statula
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Tbilisio veidą keičiančių modernių pastatų čia – ne vienas, tačiau kvapą vis dėlto labiausiai gniaužia senoji medinė architektūra – sukrypę, mediniai namai su stiklinėmis verandomis ir ornamentuotais balkonais. Medienos kvapas nukelia į tuos laikus, kai šis miestas tebuvo senamiesčio dydžio. Sakoma, tada jį buvo galima apeiti nepalietus kojomis žemės – iš balkono į balkoną. Gruzinai labai mėgsta bendrauti, dalintis naujienomis, o balkonas – vieta, kur tai daryti itin patogu: nereikia eiti iš namų. Vietiniai iki šiol nuleidžia iš jo prie virvelės pririštą krepšelį su pinigais, o gatvės prekeiviai sudeda nusipirktus vaisius ar daržoves.

Senųjų pirčių komplekse taikoma karštų sieringų versmių terapija. Ji ypač tinka tiems, kuriuos kamuoja sąnarių ligos
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Tbilisis itin žadina regos ir uoslės receptorius. Seniausioje šio miesto bažnyčioje – Ankiskhati (Anchiskhati) bazilikoje, pastatytoje VI a., kvepia šienu, mat savaitgaliais ant grindų pribarstoma išdžiūvusių žolių, kad atvykusius tuoktis jaunavedžius pasitiktų malonus, su Kristaus gimimu susijęs kvapas. Tai – sena tradicija. Raudonų plytų kupolais besipuikuojančiame senųjų pirčių komplekse kai kur dvelkteli siera. Pasirodo, nuolatinės drėgmės ir sieringų garų kaukės tokios veiksmingos, kad komplekso darbuotojos džiaugiasi neatsidžiaugia spindinčiais plaukais ir švytinčia oda.

Prie Kuros upės puikuojasi prabangūs namai, viešbučiai, restoranai
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Savo akimis teko matyti, kaip tikintieji keliais eina tris kartus aplink didžiulę senojoje Gruzijos sostinėje Mchetoje (Mtskheta) esančią Sveti-Choveli (Svetitskhoveli) katedrą prašydami Dievo atleidimo ar malonių. Šią katedrą piligrimai apeigoms renkasi todėl, kad tikima joje esant svarbią relikviją – Kristaus mantiją (dėl šios Gruzijos žemė laikoma viena švenčiausių krikščionybės vietų). Klūpomis linguojančių maldininkų vaizdas žodžiais sunkiai nusakomas. Be to, Sveti-Choveli katedros fasade yra įamžinta su ja susijusi legenda apie nelaimingą meilę. Kairėje jo pusėje pavaizduota nukirsta ranka ir statybinis įnagis. Legenda byloja, kad šią katedrą pastatyti užsakęs karalius Jurgis I nukirto talentingam ir žmonių garbintam architektui ranką, nes neva nepatikęs statinys. Iš tikrųjų valdovas taip žiauriai pasielgęs dėl to, kad į jo meilę neatsakė architekto mylimoji gražuolė Shorena. O ši, sužinojusi apie savo mylimojo likimą, nušoko į kalnų tarpeklį...  

Taikos tiltas - vienas įspūdingiausių Tbilisyje šiuolaikinės architektūros pavyzdžių
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Ką gruzinai deda ant stalo?

Iš Tbilisio labai norėjosi parsivežti ir tradicinės virtuvės įvairiaskonių patiekalų receptų, ir pietų kraštams būdingų turgaus kvapų prisiminimų. Pasitaikius progai, užsukome į vietos turgavietę. Pirmiausia į akis krito vištos – visos gražios, geltonos spalvos. Atrodė skanios dar nevirtos. „Tokios jos todėl, kad yra lesinamos kukurūzais iš Ukrainos“, – paaiškino pardavėja. Pieno produktais prekiavusi maloni pora pasidomėjo, ar Lietuvoje dabar, ar sovietiniais laikais buvo geriau gyventi, ir po trumpo pokalbio apdovanojo į kasą supintu rūkytu sūriu. Džiovintomis gėrybėmis prekiaujantis vyras, paklaustas, kiek kainuotų sauja gražių margų pupelių ir ar jos augtų Lietuvoje, visą saują sužėrė man į rankinę ir patikino, kad tikrai augs. Tai tos pačios, kurias, išvirtas ir sutrintas, naudoja lobianių (šis patiekalas panašus į chačapurį – miltinius paplotėlius su sūrio įdaru) įdarui gaminti.

Atvykėlius į Tbilisį pasitinka miesto simbolis Motina Gruzija
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Tbilisio simbolis yra didžiulė moters, vaizduojančios Motiną Gruziją, skulptūra. Vienoje jos rankoje – piala su vynu, kitoje – kalavijas. Jeigu atėjai kaip draugas – būsi pavaišintas, jei – kaip priešas, būsi sutiktas kalaviju. Kadangi atėjome kaip draugai, ir buvome vaišinami – tradiciškai gausiai. Maistas visur, kur valgėme, – šviežias, labai gardus, natūralus. Ir gana nebrangus: pietūs (3, 4 patiekalų) vidutinės ir aukštesnės klasės nacionalinių patiekalų restorane atsiėjo apie 60 litų, su vynu – maždaug 80 litų. Netgi neplanuotai sustoję užkąsti pakelės savitarnos valgykloje surizikavome užsisakyti žuvų. Buvo skanu, ir nieko blogo nenutiko...

Mediniai bei metaliniai balkonų ornamentai primena nėrinius
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Ką gruzinai deda ant vaišių stalo? Geriausiai įsiminė saulėje prinokusių pomidorų ir agurkų salotos su graikinių riešutų užpilu, baltos žuvys su saldžiarūgščiu granatų užpilu, sultingos vištienos patiekalai, chinkaliai (miltiniai virtiniai, įdaryti mėsa su kaukazietiškais prieskoniais). Ir vaikystę primenantis peletrūnų skonio limonadas „Tarchun“. Kai mano darže išaugs gruziniškos pupelės, pasigaminsiu jomis įdarytą lobianį.

Gruzijos parkuose populiaru žaisti biliardą
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
Gruzijoje maistas tikrai labai skanus ir įkvepia kulinariniams eksperimentams. Vienas tokių patiekalų yra chačapuris. Jo įdarui gaminti gruzinai naudoja tirpstančius minkštus vietinius sūrius – sulgunį ir imerulį. Sūrių žinovai sako, kad juos galima pakeisti mocarelos ir fetos mišiniu. Chačapurio receptu pasirūpinau dar būdama Tbilisyje – gidė ranka užrašė, kaip ir iš ko šį tradicinį patiekalą gamina jos močiutė.

Be abejo, skaniausias jis ten, Gruzijoje, kai valgai dairydamasis į nepaprasto grožio Tbilisio senamiestį arba kalnų viršūnes tolumoje, klausydamas vietos kalbos, muzikos. Labai pasiilgus autentiško šio patiekalo skonio verta krautis mantą ir skristi ten, kur laukia Motina Gruzija.

Chačapurio receptai

I būdas
Reikės:

4–5 stiklinių miltų,
0,5 l rūgpienio,
1/2 valgomojo šaukšto sodos,
1 valgomojo šaukšto acto,
2 valgomųjų šaukštų saulėgrąžų aliejaus,
0,7 kg mocarelos,
0,3 kg fetos,
2 kiaušinių,
1 šaukšto sviesto.

Kaip gaminti.

* Miltus sumaišykite su rūgpieniu. Sodą sumaišykite su actu ir įmaišykite į tešlą, dar įmaišykite saulėgrąžų aliejų. Tešlą suminkykite ir padalinkite į 4 dalis.

* Mocarelą sutarkuokite. Fetą sutrupinkite ir sumaišykite su mocarela. Įmuškite 2 kiaušinius, išmaišykite ir padalinkite masę į 4 dalis. Iš kiekvienos suformuokite po rutulį.

* Iš tešlos iškočiokite 4 apvalius papločius. Per vidurį padėkite rutulį sūrio, tešla jį apgaubkite ir viską atsargiai suplokite iki paplotėlio.

* Kepkite iki 180–200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 10–15 min., kol paviršius ims gražiai rusvėti. Ką tik iškeptą chačapurį reikia patepti sviestu.

Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
II būdas
Reikės:

200 g sviesto arba margarino,
5 stiklinių miltų,
0,5 l rūgpienio,
1/2 valgomojo šaukšto sodos,
1 valgomojo šaukšto acto,
0,5 kg mocarelos,
0,5 kg fetos,
2 kiaušinių.

Kaip gaminti.

* Sviestą sutarkuokite ir sumaišykite su miltais. Į šią masę įmaišykite rūgpienį ir su actu sumaišytą sodą. Suminkykite tešlą, padalinkite į 4 gabaliukus ir 1 val. palaikykite šaldytuve.

* Toliau viską darykite, kaip nurodyta pirmajame recepte.

GRUZINŲ VIRTUVĖS IŠRINKTIEJI

* Karštieji užkandžiai. Svarbiausias jų, be abejo, – chačapuris. Įvairiuose šalies regionuose šis patiekalas gaminamas skirtingai. Pavyzdžiui, prie Juodosios jūros esančioje Adžarijoje jis yra laivelio formos, su atviru sūrių įdaru, ant jo – žalias kiaušinio trynys ir tirpstantis gabalėlis sviesto.

Gardžios pomidorų, agurkų ir graikinių riešutų salotos
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
* Šaltieji užkandžiai. Vienas populiariausių – keptos baklažanų juostelės, apteptos maltų graikinių riešutų, česnakų bei prieskonių užtepu ir pabarstytos skaisčiai raudonomis granatų sėklomis. Šias gruzinai valgo su kauliukais.

* Karštieji patiekalai. Be abejo, pagrindinis karštasis Gruzijoje – šašlykas. Jis dažniausiai gaminamas iš jautienos ar avienos. Įdomus faktas tas, kad gruziniški koldūnai chinkaliai valgomi rankomis: pirmiausia iš jų išsiurbiamas sultinys, tada skanaujamas mėsos įdaras, o kietoka tešlos viršūnė paliekama. Populiariausi chinkaliai – su mėsa, bet gaminami ir su pievagrybiais, sūriu.

Tarp chinkalų - į lavašą švyniotas kebabas
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)
* Padažai. Saldžiarūgščiu granatų sulčių padažu gardinamos jūrų ir upių žuvys. Beje, tiršto granatų sulčių padažo galima įsigyti ir mūsų prekybos centruose. Su trintų žaliųjų slyvų padažu (tchemali) Gruzijoje patiekiami šašlykai.
Chinkalius gruzinai valgo rankomis
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)

* Saldumynai. Atvykėliai ir patys gruzinai drąsiai perka didelius blynus primenančius vaisių ir uogų lavašus. O banguotas žvakes primenančias čiurčhelas (churchkhela) prekeiviai vadina gruziniškais „Snickers“. Šie saldėsiai gaminami iš riešutų, miltų ir sutirštinto vynuogių sirupo. Įdarui naudojami graikiniai, lazdynų riešutai arba migdolai.

Gaivus limonadas „Tarchun“
Žurnalas "Moteris" (G.Barauskienės nuotr.)

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis