Lapkričio 21, 22 ir 23 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks choreografo Krzysztofo Pastoro statomo naujo baleto premjera. „Spragtuką“ diriguos Martynas Staškus, dekoracijas ir kostiumus kuria dailininkas Viačeslavas Okunevas (Rusija).
Teatre surengtoje spaudos konferencijoje choreografas ir LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras atskleidė, kad labai džiaugiasi, gavęs galimybę sukurti baletą visai šeimai. „Esu sukūręs daug šiuolaikinių baletų, spektaklių suaugusiesiems. Labai džiaugiuosi, kad LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas man pasiūlė imtis „Spragtuko“ – šilto ir jaukaus baleto visai šeimai. Pamenu, kai buvau mažas, nuolat klausydavausi „Gėlių valso“ iš „Spragtuko“ – man labai patiko ši muzika.“
Pasakodamas apie naujo pastatymo ir senesnių baleto versijų skirtumus, K. Pastoras sako atsigręžęs į E.T.A. Hoffmanno pasaką ir baleto libretą labiau atitaikęs pagal ją. Be to, veiksmo vietą keletu subtilių vaizdinių nuorodų perkėlęs į XIX a. pabaigos Vilnių: „Labai myliu šį miestą, man jis be galo gražus ir pasakiškas.“ Tačiau akivaizdžiausią libreto pokytį – Pelių karaliaus virsmą Pelių karaliene – labiausiai lėmė tai, jog LNOBT trupėje yra ryškių solisčių, tokių kaip spaudos konferencijoje dalyvavusi Olga Konošenko. Trupės meno vadovas šiltų žodžių negailėjo ir pagrindinei atlikėjų porai – Kristinai Gudžiūnaitei (ji šoks Mari) ir G. Žukovskiui.
Baleto solistai, savo ruožtu, minėjo, jog choreografija yra klasikinė, tačiau nauja – tad ją įvaldžius, įveikiamas dar vienas meistriškumo laiptelis. Savo ruožtu O. Konošenko neskaičiusiems E.T.A. Hoffmanno apsakymo atskleidė, jog Pelių karalienė į baletą atkeliauja būtent iš literatūrinio pirmavaizdžio.
Spektaklio muzikos vadovui, dirigentui Martynui Staškui artėjanti premjera – jau antrasis jo parengtas „Spragtuko“ pastatymas. „Man „Spragtukas“ ypač brangus. 1996 metais, kai buvo statomas ankstesnis, choreografo Andrejaus Melanjino, spektaklis, „Spragtukas“ tapo mano pirmuoju savarankiškai parengtu baletu. Nuo to laiko dirigavau per 140 „Spragtuko“ spektaklių. Beje, šis pastatymas yra mano ketvirtasis darbas su K. Pastoru ir penktasis – su dailininku Viačeslavu Okunevu.“
Pasak dirigento, nors P. Čaikovskio partitūra teatro orkestrui gerai žinoma, vis dėlto, reikia taikytis prie naujos choreografijos, kitokio judesio.
Dekoracijas ir kostiumus naujam pastatymui kuriantis V. Okunevas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jau yra apipavidalinęs septynis spektaklius (baletus „Raudonoji Žizel“, „Rusiškasis Hamletas“, „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuolė“, „Bajaderė“, „Žydrasis Dunojus“, operą „Don Žuanas“), tačiau pirmą kartą bendradarbiauja su Krzysztofu Pastoru: „Mes iš karto radome bendrą kalbą. Idėja, tarsi laiko mašina veiksmą perkelti į XIX a. pabaigos Vilnių, man yra labai graži. Be to, spektaklyje buvo proga išplėtoti teatro teatre idėją, juk scenoje ir įvyksta tikri stebuklai.“
Pagal naująjį libretą 14-metė Mari svajoja tapti balerina, o dėdės Droselmajerio skrynioje atsineštas lėlių teatras Kūčių naktį stebuklingai tampa realiu.
Spektaklyje vaidmenis ruošia trys pagrindinės atlikėjų sudėtys, tačiau kai kuriuos vaidmenis rengia po penkis solistus. Pasak K. Pastoro, taip yra todėl, jog numatyta net septyniolika „Spragtuko“ spektaklių, o lygiagrečiai šokami ir kiti repertuariniai baletai. Be to, svarbu yra atskleisti visos baleto trupės kūrybinį potencialą. Pagrindinius vaidmenis kuria: Mari – K. Gudžiūnaitė, Inga Cibulskytė, Anastasija Čumakova, Grytė Dirmaitė, Haruka Ohno ir Jekaterina Romankova, Princas/Spragtukas – G. Žukovskis, Ignas Armalis, Ernestas Barčaitis, Romas Ceizaris, Stanislavas Semianiura, Pelių karalienė – O. Konošenko, Kristina Galalytė, Greta Gylytė, Marta Rueda Blanco, Droselmajeris – Marius Miliauskas, Martynas Rimeikis, Laimis Roslekas, Igoris Zaripovas, Fricas – Tomas Ceizaris, Davidas Santos, Voicechas Žuromskas, Andrius Žužžalkinas.
Į baletą „Spragtukas“ kviečiami įvairaus amžiaus žiūrovai – nuo mažylių iki jų senelių. „Vaikai scenoje matys gražią pasaką, įdomų reginį, suaugę galės mėgautis puikiu šokiu“, – apibendrino K. Pastoras.
