Į Vilnių atvyksta Boriso Eifmano spektaklis, skirtas Piotrui Čaikovskiui

Choreografui Borisui Eifmanui Lietuvoje reklamos nebereikia: šalies baleto gerbėjai puikiai atsimena čia jo statytus spektaklius „Raudonoji Žizel“ ir „Rusiškasis Hamletas“.
© E. Matvejevo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tad nenuostabu, jog visos vietos vieninteliame „Čaikovskis. Pro et Contra“ spektaklyje, kuris kovo 22 dieną bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, seniai parduotos. Tiesa, ryžtingiausi šokio gerbėjai dar gali įsigyti 7 eurus kainuojančių stovimų bilietų.

„Visada troškau suprasti, kodėl kompozitorius, sulaukęs didžiulės šlovės ir visiškai atskleidęs savo talentą, kūrė tokią tragišką muziką. Neabejotinai pagrindinis jo skaudinančių sielą kančių šaltinis buvo žlugdantis kitoniškumo suvokimas, kurį Piotras Čaikovskis traktavo kaip prakeiksmą. Bet ne vien lemtingas vidinis susidvejinimas pasmerkė kompozitorių begalinėms kančioms. Fatumo neišvengiamumas ir visagalybė, supančio pasaulio priešiškumas, amžina virpančios sielos vienatvė – visa tai nesuteikė nė menkiausios vilties patirti ramybę ir laimę“, – įsitikinęs B.Eifmanas.

Į Vilnių atvyksta Boriso Eifmano spektaklis, skirtas Piotrui Čaikovskiui
© E. Matvejevo nuotr.

Per intensyvią karjerą šis choreografas yra pastatęs daugiau nei 40 spektaklių. Jie sunešė kūrėjui solidų apdovanojimų kraitį: B.Eifmano spektakliai Rusijoje pelnė “Triumfo” ir “Auksinės kaukės” premijas, taip pat Sankt Peterburgo teatro menininkų apdovanojimą “Auksinis sofitas”. Prieš du dešimtmečius B.Eifmanui skirta Rusijos Federacijos valstybinė literatūros ir meno premija. Tačiau choreografas sulaukė pripažinimo ne tik tėvynėje: Prancūzijos vyriausybė jam skyrė Menų kavalieriaus ordiną, o Niujorko meras R.Giuliani kaip dėkingumo ir naujo susitikimo vilties ženklą padovanojo B.Eifmanui šio miesto simbolį “Krištolinį obuolį”.

B.Eifmanas baleto pasaulyje įtvirtino originalų choreografijos stilių, kuris, būdamas modernus, remiasi klasikine technika. “Manau, kad ateities baletas bus įvairių stilių ir šokio technikos derinys. Klasikinį šokį galima laikyti mano choreografijų pagrindu, tačiau iš tiesų man svarbiausias laisvas emocinis šokis. Galiu sumaišyti fouetté su flamenku ar breiku. Man svarbi kiekviena galimybė išreikšti stiprias emocijas“, – pripažįsta B.Eifmanas.

Savo kūrybos kelią Sibire gimęs choreografas pradėjo anksti: būdamas trylikos, Kišiniovo muzikos ir baleto mokykloje jau kurdavo šokio etiudus savo bendraamžiams. Vėliau baigė baleto mokyklą ir baleto studijas tuometiniame Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). 1972 m. šio miesto mažajame operos ir baleto teatre buvo parodytas choreografo B.Eifmano diplominis darbas – Aramo Chačaturiano baleto “Gajanė” pastatymas. Jis visiškai nepriminė naujoko debiuto: “Gajanė” sulaukė didžiulės sėkmės ir du dešimtmečius puošė teatro repertuarą.

Į Vilnių atvyksta Boriso Eifmano spektaklis, skirtas Piotrui Čaikovskiui
© E. Matvejevo nuotr.

Lemtingi B.Eifmano gyvenime buvo 1977-ieji, kai choreografas gavo galimybę įkurti trupę, propaguojančią jaunimui skirtą teatrą. Tačiau jo kūryboje jau tuomet vyravo gyvenimo ir mirties temos, sudėtingi bei romantiški žmonių santykiai. Tad menininkas greitai nuvylė savo geradarius, kurie tikėjosi jo spektakliuose “laimingo tarybinio jaunimo” paveikslų. B.Eifmanas prisimena: “Vakaruose savo kelio ieškojimai skatinami, tai yra norma. Rusijoje už tokius veiksmus buvo baudžiama. Mūsų teatrą nuolat mėginta uždaryti, man davė suprasti, kad būdamas žydas galėčiau emigruoti. Tačiau aš norėjau dirbti Rusijoje. Ir mes nugalėjome.”

Boriso Eifmano baleto teatras jau keturiasdešimt metų veikia Sankt Peterburge kaip analogų Rusijoje neturintis autorinis šokio teatras. Kolektyvas yra pelnęs visus Rusijos teatro apdovanojimus bei tarptautinį pripažinimą: savo spektaklius rodė prestižinėse Europos, Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių scenose. Jo pastatymuose žiūrovai randa tai, ko pasigenda akademinėje scenoje: aktualumą, filosofinį turinį, netikėtus tikslus. Nubloškęs išankstines užtvaras, B.Eifmanas įrodo, kaip stipriai publiką veikia nenugalima jausmo jėga.

Į Vilnių atvyksta Boriso Eifmano spektaklis, skirtas Piotrui Čaikovskiui
© M. Kuri nuotr.

“Mano tikslas – atvirų, nevaržomų emocijų teatras. Kurdamas paslaptingą realybę, kurios herojai gyvena ir vadovaujasi savomis tiesomis pagal mano įstatymus, kuriu savo pasaulį ir jo katastrofas. Tai - mano paties kardiograma, mano pulso ritmas: protrūkiai, sukrėtimai, kulminacijos, kilimas ir kritimas“, – neslepia choreografas.

2016 m. sukurtas B.Eifmano baletas „Čaikovskis. Pro et Contra“ pagal šio kompozitoriaus muziką gilinasi į asmeninį genijaus gyvenimą. Kur riba, už kurios baigiasi kasdienybė ir prasideda kūryba? Menininko likime šie du pradai susipina į viena. Džiaugsmas ir kančia, pergalės ir pralaimėjimai, minties apoteozė ir aistrų audra – visa sudedama ant kūrybinių pasiekimų altoriaus. Tokia kiekvieno kūrėjo dalia: jį nuolat supa susižavėję sekėjai ir pavyduoliai, gerbėjai ir paskalūnai. P.Čaikovskio gyvenimas – ne išimtis: jis – nesibaigiantis dialogas su savimi, o kompozitoriaus kūryba – skausmo ir prieštaravimų kupina išpažintis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Kviečia sukurti ir išausti savo dizaino rankinę

Nauja erdvė Vokiečių gatvėje suburs baltiško dizaino gerbėjus.

„Stebuklas“: geriausias metų filmas sugrįžta į Lietuvos kino teatrus

Jau nuo šio penktadienio, birželio 22-osios, Lietuvos žiūrovai turės dar vieną galimybę didžiuosiuose šalies ekranuose išvysti režisierės Eglės Vertelytės tragikomediją „Stebuklas“, triumfavusią šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.

Joninių ritualai, kurie sujungia vienišas širdis

Joninės arba Rasos – tai bene giliausias tradicijas turinti lietuvių šventė. Ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis nuo seno siejamos su mitologiniais slėpiniais, ritualais ir burtais.

MO muziejaus prakalbintos Vilniaus skulptūros pradeda ketvirtąjį sezoną

2015 metais MO muziejus pristatė Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą. Šiemet ketvirtasis sezonas atidarytas su nauju, šešioliktu pašnekovu – Lietuvos banko iniciatyva prakalbintu Vladu Jurgučiu.

Ketvirtąjį Pažaislio muzikos festivalio savaitgalį – išskirtiniai talentai

Ketvirtasis Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis lydimas skaičiaus keturi – ketvirtoji savaitė, keturi koncertai, keturios išskirtinės koncertų erdvės.

Apie kūrybos laisvę ir didelės scenos baimę

Septintojo „Kūrybinio impulso“ išvakarėse Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šokio bendruomenės atstovus pakvietė į atvirą diskusiją „Jaunųjų choreografų ugdymas: teatro misija ir objektyvios galimybės“.

LNOBT savo šimtmetį planuoja švęsti nauju „Traviatos“ pastatymu

Baigiančio sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas surengė spaudos konferenciją aukščiausiai iškilusioje teatro aikštelėje – po žydru dangumi ant skardinio stogo.

Spektaklis Vilniaus Katedros aikštę pavers futbolo aikštele

Naktį iš penktadienio į šeštadienį vyksiančios Kultūros nakties metu vilniečius ir miesto svečius stebins ypatinga premjera.

Jurgita Murauskienė: nuostatos ir rėmai – tik mūsų galvose, o festivalyje stengiamės juos griauti

Jau vos po kelių savaičių dvidešimt ketvirtasis Kristupo vasaros festivalis kvies sostinės gyventojus ir svečius į susitikimus su įdomiausiais pasaulio muzikais ir po bažnyčių skliautais, ir po vasaros dangumi, ir gamtos apsuptyje. Apie artėjantį festivalį kalbėjomės su jo meno vadove Jurgita Murauskiene.

„Sidabrinė gervė“ žada būti įdomus, šviesus ir linksmas reginys

Rytoj, birželio 13-osios vakarą, visi, besidomintys Lietuvos kultūriniu gyvenimu ir neabejingi šventiškoms ceremonijoms su ryškiais šalies veidais, kviečiami žiūrėti nacionalinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ tiesioginę transliaciją.