Į Lietuvą atvyksta Nobelio premijos laureatė rašytoja Svetlana Aleksijevič

2018 metų sausio 3 dieną Jaunimo teatre viešės Nobelio premijos laureatė, rašytoja Svetlana Aleksijevič. Ji žiūrės naujausią Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Cinkas“, sukurtą pagal rašytojos knygas „Cinko berniukai“ ir „Černobylio malda“. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę susitikti su S.Aleksijevič – didžiojoje salėje vyks pokalbis apie „Cinką“ ir rašytojos kūrybą.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gimusi 1948 metais Ukrainoje, baltarusio tėvo ir ukrainietės motinos šeimoje, S. Aleksijevič rašė jau mokykloje, svariai prisidėjo formuojant vietinio mokyklos laikraščio turinį. Baigusi žurnalistikos studijas, ji rašė straipsnius, kritikuojančius Sovietų Sąjungos politiką. Svetlanos Aleksijevič rašymui bei stiliaus formavimuisi didžiausią įtaką padarė baltarusių rašytojas Alesis Adamovičius. Autorės savitas dokumentinės literatūros žanras kritikų pavadintas polifoniniu romanu ir išpažintimi.

Kiti linkę vadinti šį žanrą dokumentine grožine kronika arba tiesiog dokumentine proza. Pati rašytoja teigia ilgai ieškojusi tokio literatūrinio metodo, kuris padėtų realias istorijas papasakoti kiek įmanoma tikriau. „Realybė mane visuomet traukė tarsi magnetas, kankino ir hipnotizavo. Tokią realybę norėjau užfiksuoti popieriuje. Matyt, todėl taip greitai priartėjau prie žanro, kuriame galėjau sujungti žmonių pasakojimus, liudijimus ir įvairius dokumentus. Būtent taip aš matau ir girdžiu pasaulį – kaip atskirų balsų chorą, kasdienybės koliažą. Tokiu būdu vienu metu aš galiu būti sociologė, rašytoja, reporterė, psichologė ir pamokslininkė.“

Kelerius metus keliavusi po neaprėpiamą buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, autorė rinko paprastų žmonių pasakojimus ir liudijimus apie skaudžiausius įvykius, nutikusius Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu. Iš žmonių pasakojimų gimė ir garsusis autorės ciklas „Utopijos balsai“, kurį sudaro penkios knygos: „Karo veidas nemoteriškas“ (1985), „Paskutinieji liudytojai“ (1985), „Cinko berniukai“ (1989), „Černobylio malda“ (1997) ir „Laikas iš antrų rankų“ (2013). 2015 metais už šį ciklą rašytoja buvo apdovanota Nobelio literatūros premija.

Pastaraisiais metais S.Aleksijevič daug keliauja pristatydama savo kūrybą pasaulyje. Be kita ko, ji atvirai išsako savo poziciją apie šiandieninės Rusijos politinę ir visuomeninę padėtį, žmogaus teisių suvaržymus, kalba kitais aštriais istorijos ir dabarties klausimais. Dėl savo pozicijos rašytoja S.Aleksijevič buvo ne kartą užsipulta oficialios Rusijos žiniasklaidos ir net vadinama „tėvynės išdavike“... Išties sunku nesutikti su rašytojos pastebėjimu, kad „Raudonoji Imperija“ pasibaigė, bet „Raudonasis žmogus“, Homo Sovieticus, pasiliko. Jis išgyveno”. Išliko ir tie patys kovos su oponentais metodai.

Savo knygose Svetlana Aleksijevič, remdamasi „Raudonosios Imperijos“ suluošintų žmonių liudijimais, ieško atsakymų į amžinus žmogaus būties klausimus. „Mūsų pagrindinis kapitalas – kančia. Tai – vienintelis dalykas, kurį mes nuolat išgauname: ne nafta, ne dujos, o kančia. Aš įtariu, kad būtent tai mano knygose ir vilioja, ir atstumia, ir stebina Vakarų skaitytoją. (...) Čia iškyla amžinas klausimas: kokia mūsų išgyventų kančių prasmė, ko jos moko, jeigu vis vien kartojasi? Nuolat savęs apie tai klausiu. Daugeliui kančia – vertybė pati savaime, jų pagrindinis darbas, bet iš jo neišauga laisvė. Aš neturiu atsakymo...“

2017 metų lapkričio 29 dieną įvykusi premjera „Cinkas“ – pirmasis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis Jaunimo teatre po 26-erių metų pertraukos. Spektaklio centre – pati Svetlana Aleksijevič (aktorė Aldona Bendoriūtė). Jos asmenybė ir kelionė per savo laiką. Išgalvota ir tikra tuo pat metu. Nuo vaikystės svajonės iki profesinių aukštumų. Tai – vienišo kūrėjo kelionė, turint vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką. Ir paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas.

Spektaklį „Cinkas“ Jaunimo teatras pristato kartu su teatru „Meno fortas“. Vaidmenis kuria aktoriai Aldona Bendoriūtė, Simonas Dovidauskas, Sergejus Ivanovas, Adomas Juška, Ieva Kaniušaitė, Dalia Morozovaitė, Milda Noreikaitė, Aušra Pukelytė, Vygantas Vadeiša, Vaidas Vilius, Genadij Verkovskij. Kompozitorius - Algirdas Martinaitis, scenografijos dailininkas - Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė - Nadežda Gultiajeva.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Tenoras Tomas Pavilionis iškeliauja į festivalį

Solistas Tomas Pavilionis po debiuto Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ iškeliaus į Krasnojarską, kur dalyvaus šiame Rusijos mieste gimusio ir užaugusio Dmitrijaus Chvorostovskio atminimui skirtame operos festivalyje.

Lietuvos 100-metį švęskime skambiai, aktyviai ir skaniai

„Kuo ypatingas 100-metis? Kodėl jį reikia švęsti?“ – artėjančios Vasario 16-osios renginius pristatė programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.

Jaunimo teatras ruošiasi pirmai 2018 metų premjerai

Sausio 20 ir 21 dienomis įvyks danų režisierės ir dailininkės Kirsten Dehlholm spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“ pagal Astridos Lindgren knygą premjera.

Stintapūkio organizatoriai kviečia pasigėrėti ir išskirtinėmis ledo skulptūromis Nidoje

Neringoje šiuo metu, turbūt, šilčiau nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste, tačiau tai netrukdo išskirtinėms ledo skulptūroms susiformuoti. Jau ne pirmą kartą Nidos Purvynės gatvės krantinėje esantis suoliukas tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos suolu. Ir ne be reikalo- ant jo susiformavusios ledo skulptūros tikrai išskirtinės!

Dokumentinis filmas žengia vokiškų šaknų turinčios močiutės pėdsakais

Trečiadienio vakarą, sausio 10-ąją, „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre Vilniuje įvyko išankstinė dokumentinio filmo „Močiute, Guten Tag!“ premjera. Naujo lieutuviško filmo premjeroje dalyvavo ne tik kūrybinė filmo komanda su režisierių duetu – seserimis Jūratė ir Vilma Samulionytėmis, priešakyje, bet ir būrys kviestinių svečių.

Dvi realybės. Ką galėjau ir ko nepadariau Kuboje (1)

Kai manęs paklausia, ar norėčiau ten grįžti, atsakau – ne. Pradedu kalbėti apie tai, kad visiškai nepasiilgau pasaulio, kurį dar prisimenu iš vaikystės, tuščių lentynų parduotuvėse ir neturėjimo galimybės rinktis. Vis dėlto bėgančios dienos kartėlį nusineša į užmarštį, atgal grąžina Kubos spalvas, kvapus ir garsus. O tai juk ir yra tikrieji prisiminimai, argi ne?

Lietuvių dirigento darbas Miunchene susilaukė puikių įvertinimų (1)

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas Robertas Šervenikas – dažnas svečias Miunchene, kur Bavarijos valstybinėje operoje diriguoja baleto spektaklius “Žizel”, “Romeo ir Džuljeta” bei “Ana Karenina”. Pastarojo baleto premjera Vokietijoje buvo pristatyta 2017 m. lapkritį.

Unikalaus balso šarmingoji portugalė Viviane sudrebins širdis

Vasario mėnesį publikos pageidavimu į Lietuvą jau trečią kartą atvyksta portugalų dainininkė Viviane, pakviesianti pasinerti į pietietiškos sielos šėlsmą bei melancholiją.

Trolių mumių filosofija lėlių teatre

„Pasaulis kupinas keistų dalykų tiems, kurie juos pastebi“, žymiausią suomių vaikų rašytoją Tove‘ę Jansson cituoja Lietuvos lėlių teatro kūrėja Gintarė Radvilavičiūtė.

Vilniuje dainuos tenoras iš Gruzijos

Šią savaitę į Vilnių atvyksta žymus gruzinų tenoras Otaras Jorjikia. Sausio 6 d. „Bohemos“ spektaklyje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis atliks Rudolfo, o sausio 11 d. „Traviatoje“ – Alfredo partijas.