"Grieg Trio": geriausius prisiminimus palieka gyvas kontaktas su publika

Savaitgalį Lietuvos publikai koncertuos vienas garsiausių pasaulyje kamerinės muzikos ansamblių – fortepijoninis trio iš Norvegijos „Grieg Trio“.
Fortepijoninis trio iš Norvegijos „Grieg Trio“
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Prestižinių konkursų laureatai, koncertavę žinomiausiose pasaulio scenose, išskirtine programa nudžiugins XXII Pažaislio muzikos festivalio klausytojus.

Besiruošdamas koncertinei kelionei į Lietuvą "Grieg Trio" įkūrėjas, pianistas Vebjørn Anvik sutiko duoti išskirtinį interviu Moteris.lt skaitytojams.

- Jūsų kolektyvas susibūrė dar 1987 metais, jau tris dešimtmečius grojate kartu, kokia jūsų paslaptis?

Manau, mūsų paslaptis slypi atsidavime bei meilėje kamerinei muzikai ir fortepijoninio trio repertuarui. Tokios sudėties ansambliui parašyta tiek daug puikios muzikos, o styginių instrumentų ir fortepijono kombinacija suteikia itin platų spalvų ir išraiškos priemonių galimybių spektrą.

- Kaip pavyko išlaikyti tą pačią sudėtį ir per tiek metų nepasukti skirtingais keliais?

Groti koncertus kartu mums visada atrodė smagus ir įkvepiantis užsiėmimas. Taip pat ir asmeniniame gyvenime, nepaisant mūsų skirtumų, mums tikriausiai pavyko suburti "puikią komandą".

- Kodėl "Grieg Trio"? Kokia pavadinimo atsiradimo istorija?

1988 metais Orlando festivalyje Olandijoje mes susipažinome su garsaus Amadeus kvarteto antruoju smuikininku Sigmund Nissel. Jis ir pasiūlė mūsų ansambliui pasivadinti "Grieg Trio". Mes šio patarimo paklausėme ir niekada dėl to nesigailėjome.

Edvardas Griegas - visame pasaulyje garsus norvegų kompozitorius, nors fortepijoniniam trio yra parašęs tik vieną kūrinį, gal dėl šios priežasties tokiu pavadinimu fortepijoninio trio tuo metu dar nebuvo ir jis puikiai tiko mūsų norvegiškam kamerinės muzikos ansambliui.


Pažaislio muzikos festivalio archyvo nuotr.

- Ar tai bus pirmasis Jūsų ansamblio apsilankymas Lietuvoje? Gal esate groję lietuvių kompozitorių kūrinius?

Anksčiau mums yra tekę groti Lietuvoje kiekvienam atskirai, tačiau kaip trio grosime čia pirmą kartą. Deja, mums dar neteko groti jokio lietuvių kompozitorių kūrinio, tačiau tikrai norėtume artimiau susipažinti su jūsų šalies muzikine kultūra. Turėjome planų bendradarbiauti dėl specialaus kūrinio užsakymo su estų kompozitorium Erkki-Sven Tüür.

- Pažaislio muzikos festivalis garsėja netradicinėmis koncertų erdvėmis. Kokiose įspūdingiausiose vietose Jūsų ansambiui yra tekę koncertuoti?

Mums teko laimė per trio gyvavimo metus groti keliose nuostabiose kamerinės muzikos salėse. Taip pat su džiaugsmu prisimenu istorines vietas su išskirtine akustika, tokias kaip garsioji„Wigmore Hall“ Londone, karališkoji Amsterdamo koncertų salė „Concertgebouw“, nuostabioji Bilbao filharmonija Ispanijoje.

- Kuo ketinate pradžiuginti Lietuvos publiką, kokią programą paruošėte koncertams Lietuvoje?

Pasirinkome programą, apimančią skirtingus muzikinius stilius - nuo klasikos iki XX amžiaus pradžios, kurią vainikuos romantinis kūrinys. Koncertuose skambės J. Haydno,D. Šostakovičiaus, E. Blocho bei A. Dvoráko kūriniai - tikimės, kad ši muzika sudomins platų klausytojų ratą.


Pažaislio muzikos festivalio archyvo nuotr.

- Per 30 metų trunkančią karjerą koncertavote žymiausiose scenose, aplankėte daugybę šalių, sutikote ne vieną pasaulinio garso atlikėją, kas paliko didžiausią įspūdį Jūsų koncertinėje veikloje?

Sunku išskirti vieną konkretų įvykį, palikusį didžiausią įspūdį. Mes turėjome galimybę sutikti daug išskirtinių žmonių – tiek tarp atlikėjų, tiek mūsų klausytojų tarpe. Svarbiausia, kad mes turėjome galimybę pažinti ir suprasti, kaip auditorija reaguoja į muziką ir į interpretaciją. Nepaisant to, kokioje erdvėje vyksta koncertas, svarbu, ar užsimezga gyvas kontaktas ir bendravimas su publika - štai kas iš tiesų palieka didžiausius ir geriausius prisiminimus.

„Grieg Trio“ koncertai liepos 21 d. 19 val. Birštono kurhauze ir liepos 23 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Liucina Rimgailė: rinkdama dovanas visada galvoju, ko labiausiai nori ją gausiantis žmogus

Liucina Rimgailė šventėms pasiruošė garsių draugų būryje: kūrė netradicines eglutes.

Operos ir baleto gerbėjų per šventes laukia staigmenos

Kalėdų laikotarpiu LNOBT spektakliuose žibės užsienio žvaigždės: dainuos Vokietijoje gyvenanti Katerina Tretyakova, italų tenorai Luciano Ganci ir Alessandro Fantoni, šoks Varšuvos Didžiojo teatro ir Londono Karališkojo baleto trupių solistai.

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.