Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti

Daugiau kaip 600 kilometrų per Jakutijos šiaurę pėsčiomis ir plaukiant kanojomis – tokiam ekstremaliam žygiui šiuo metu ruošiasi keturi patyrę žygeiviai iš Lietuvos.
© Ekspedicijos vadovas Gediminas Andriukaitis/ NANOOK nuotrauka

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ekspedicijos „Lapteviečių pėdomis“ metu kirsdami Verchojansko kalnagūbrį ir pereidami iš Janos upės į Leną, jie simboliškai sujungs dvi „tremties upes“, taip pagerbdami birželio 14-osios tremtinių atminimą.
Šių metų rugpjūtį sukanka 75 metai, kai 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtiniai iš Lietuvos buvo išlaipinti Lenos deltos salose, prie Laptevų jūros – amžino įšalo žemėje.

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti
© Organizatorių nuotr.

„Ekspedicija sieks priminti tremtinių-lapteviečių istoriją ir įprasminti ją „išgyvenimo“ patirties žygiu. Atšiauriame krašte ant Lenos ir Janos krantų išlaipinti žmonės buvo palikti likimo valiai, daugelis žuvo pirmąją žiemą. Šiandien laikas ir gamtos stichijos trina šios istorijos ženklus, kažkada stovėję barakai yra sunykę, greitai nebeliks net žymės, kad ten kažkada buvo tremtinių gyvenvietės“, – teigia ekspedicijos iniciatorius, lapteviečio sūnus Gediminas Andriukaitis.

1989 m. organizuota ekspedicija, kurios metu Lenos deltos salose pastatyti atminimo paminklai, į Lietuvą pargabenti žuvusiųjų tremtinių palaikai. Tačiau, kokia yra buvusių tremtinių gyvenviečių ir kapų būklė šiandien, žinoma nedaug.

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti
© Laptevietis Vitalis Staugaitis - Iš Nanook kuriamo dokumentinio projekto / NANOOK nuotrauka

Didžioji dalis maršruto drieksis per negyvenamus ir žmonių nelankomus Verchojansko kalnagūbrio slėnius. Paskutinė ekspedicija šiose vietose vyko 1985 metais, tad žygeiviai galės pasikliauti tik vienas kitu ir savo gebėjimais. Liepos 1 d. prasidėsiantis, ir daugiau, kaip mėnesį, truksiantis žygis per kalnus baigsis Kiusiūro kaime – vienoje iš Lietuvos gyventojų tremties vietų, kur ekspedicijos dalyviai tikisi rasti gyvų Lietuvos tremtinių palikuonių. Nusisamdę motorines valtis jie persikels į apleistą Bulūno kaimą, galiausiai pasieks Lenos deltos pradžioje esančią Tit-Arų salą, kurioje šalia apleistų tremtinių kapų stovi 1989 m. ekspedicijos metu pastatytas paminklas.

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti
© Pasirengimas ekspedicijai/ NANOOK nuotrauka

„Mano senelio atsiminimuose aprašyti įvykiai, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, atrodo tokie dramatiški ir ekstremalūs, kad sunku patikėti, jog visa tai vyko iš tikrųjų. Todėl per keletą metų subrendo mintis nukeliauti į tas vietas ir pabandyti patirti bent mažą dalį to, ką patyrė tremtiniai-lapteviečiai, būdami toli už poliarinio rato ribos“, – apie ekspedicijos idėjos pradžią pasakoja G. Andriukaitis.

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti
© Pasirengimas ekspedicija/ NANOOK nuotrauka

Apie tremtinius-lapteviečius ir šią ekspediciją taip pat jau pradėtas kurti dokumentinis multimedijų pasakojimas, kurį rengia šiuolaikinių medijų žurnalistikos agentūra „Nanook“ (www.nanook.lt). Ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusios agentūros kuriamoje interaktyvioje istorijoje persipins tremtinių atsiminimai, archyvinė medžiaga ir žygeivių parvežti įspūdžiai. Šį dokumentinį projektą planuojama pristatyti spalio pabaigoje, festivalio „Nepatogus kinas“ metu.
Ekspediciją „Laptviečių pėdomis“ remia Kembridžo universiteto poliarinių tyrimų institutas, Lietuvos kultūros taryba ir turistinės įrangos platintojas „Montis magia“.

Daugiau apie ekspediciją galima sužinoti internetinėje svetainėje http://nanook.lt/laptevieciu-pedomis/ ir Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/Laptevieciai/

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Liucina Rimgailė: rinkdama dovanas visada galvoju, ko labiausiai nori ją gausiantis žmogus

Liucina Rimgailė šventėms pasiruošė garsių draugų būryje: kūrė netradicines eglutes.

Operos ir baleto gerbėjų per šventes laukia staigmenos

Kalėdų laikotarpiu LNOBT spektakliuose žibės užsienio žvaigždės: dainuos Vokietijoje gyvenanti Katerina Tretyakova, italų tenorai Luciano Ganci ir Alessandro Fantoni, šoks Varšuvos Didžiojo teatro ir Londono Karališkojo baleto trupių solistai.

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.