XVI–XIX a. Dubingių pilis buvo Radvilų valda. Šiuo laikotarpiu Dubingiai buvo ir vienas pagrindinių evangelikų reformatų centrų.
Dabar miestelyje gyvena keli šimtai žmonių. Stengiamasi plėtoti turizmą. Dubingiai Lietuvoje garsėja Dubingių piliaviete ir Asvejos ežeru. Taip pat keliautojų dėmesį traukia Dubingių smuklė ir Šv. Jurgio bažnyčia. Šalia Dubingių yra labai populiarus Jurkiškio upelio pažintinis takas.
Šv. Jurgio bažnyčia
Dubingių miestelyje, Asvejos ežero šiauriniame krante, maždaug 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. XVI a. viduryje ji atiteko evangelikams reformatams, todėl prireikė statyti naują bažnyčią katalikams. Kapinėse pastatyta koplyčia kurį laiką ją atstojo.
1678 m. buvo pastatyta bažnyčia, 1800 m. perstatyta, 1954 m. sudegė. 1958 m. buvusioje prieglaudoje buvo įrengti maldos namai. 2013 m. tikinčiųjų lėšomis pastatyta nauja šventovė, panašaus dydžio kaip senoji. Naujosios bažnyčios pastatas lakoniškas, primenantis arką, stogas ir sienos dengtos specialiomis čerpėmis, primenančiomis malksnas. Šalia šventoriaus išlikusi senoji varpinė ir tvora.
Dubingių piliavietė
V. Kandroto nuotr.
Ši maždaug 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva stūkso Asvejos ežero pusiasalyje. Spėjama, kad šioje vietoje jau XIV a. galėjusi būti pilis, nors to tvirtinti archeologai nedrįsta. Tačiau žinoma, kad jau XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio, šioje vietoje pilį pastatė Vytautas Didysis. Čia pat buvo įkurta bažnyčia. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pilis priklausė Radviloms.
Po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu į pilį atvyko Barbora Radvilaitė. Ji čia liko keliems mėnesiams ir rašėlaiškus savo vyrui. Tyrinėjant piliavietę nustatyta, kad čia stovėjo mūriniai dviaukščiai rūmai su bokštu ir rūsiais. Senosios šventovės vietoje XVII a. iškilo nauja renesansinė bažnyčia.
Vėliau joje buvo rasti karstai su aštuonių asmenų palaikais. Radvilų giminės karstai 2009 m. buvo perlaidoti kriptoje Dubingių piliavietėje. Kapo vietą ženklina gulsčias antkapis, ant kurio išgraviruotas XVI–XVII a. epitafijos tekstas.
Dubingių tiltas
Tai pirmasis Lietuvoje medinis tiltas per ilgiausią ir vieną giliausių Lietuvos ežerų – Asvejos ežerą. Tiltas pastatytas 1934 m. tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Jo ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m, o aukštis – 2,6 m.
1995 m. tiltas paskelbtas kultūros paveldo objektu.
Dubingių smuklė
V.Kandroto nuotr.
Buvusi Dubingių smuklė – vienas iš Asvejos regioninio parko teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų. Tai 1842 m. grafo Boleslovo Tiškevičiaus pastatyti užvažiuojamieji namai. Šį stačiakampio plano liaudies architektūros pastatą sudarė gyvenamoji dalis ir ratinė. Jis buvo akmens mūro pamatais, suręstas iš rąstų, šiaudiniu stogu.
Tarpukariu čia veikė restoranas, pora parduotuvių. Pokariu smuklė turėjo įvairią paskirtį: tai buvo parduotuvė, vėliau – gyvenamasis namas, dar vėliau – pastatas gyvuliams laikyti, galiausiai – pieninės punktas.
1968 m. pastatas restauruotas, įkurta poilsinė. 2008 m. joje įsikūrė Asvejos regioninio parko direkcija. Čia nuolat rengiamos parodos, keliautojams teikiama informacija apie lankytinus objektus, galima užsisakyti ekskursijas.
Pažintinis gamtos takas
1,2 km ilgio Dubingių pažintinis gamtos takas prie Asvejos ežero buvo įrengtas 2004 m. ir priklauso Asvejos regioniniam parkui. Žingsniuodami taku ne tik galime mėgautis puikiais gamtos reginiais, bet ir įgyti daugiau botanikos žinių – čia stovi stendai su įvairių augalų aprašais. Atsikvėpti galime šalia tako įrengtoje pavėsinėje.
Asvejos ežeras
V. Kandroto nuotr.
Dubingiuose galime pamatyti nuostabų ilgiausiu Lietuvos ežeru tituluojamos Asvejos kraštovaizdį. Didelę dalį šio vandens telkinio supa tankūs miškai, tačiau yra ir atvirų pakrančių, kuriose įrengtos poilsiavietės ir atsiveria platus ežero krantų vaizdas. Geriau pažinti Asvejos regioninio parko apylinkes galima ir irstantis valtimi.
Stebina įspūdingas ežero ilgis (apie 22 km), aukšti krantai, pusiasaliai ir iš vandens iškylančios salelės. Šis vandens telkinys tituluojamas ne tik ilgiausiu Lietuvos ežeru, bet ir trečiuoju pagal gylį: giliausia vieta – apie 50 m.
DELFI, D.Pipo nuotr.
Tai tik maža Lietuvos dalis, su kuria šiandien supažindinome. Pažinti Lietuvą daug lengviau su atnaujintu kelionių vadovu – „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, kurį rasite čia.
