Antrasis XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis ruošia tris išskirtinius koncertus

Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių.
Juozas Domarkas
© D. Matvejevo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Birželio 9 d., penktadienį, 19 val., Kauno jachtklube vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas, kasmet sutraukiantis būrius nuostabiausios muzikos gerbėjų „Johann Strauss muzika ant vandens“.

Birželio 10 d., šeštadienį, 18 val., Pakruojo r. Akmenėlių dvaro klojime jaudinančią tango evoliuciją koncertinės programos „Amžinasis tango“ metu pasakos kvartetas „Ma'Tango“, o birželio 11 d., sekmadienį, 14 val., Molėtų r. Dubingių šv. Jurgio bažnyčioje vedami Kauno valstybinio choro, vadovaujamo profesoriaus Petro Bingelio ir puikiai pažįstamo aktoriaus Dainiaus Svobono, klausytojai turės progą prisiminti Kristijono Donelaičio asmenybę ir jo prieš daugiau nei tris šimtus metų nuveiktus įstabius darbus.

Kauno miesto simfoninis orkestras
Kauno miesto simfoninis orkestras
© Organizatorių nuotr.

Penktadienio pavakarę į svaigųjį Vienos garsų sūkurį klausytojus įtrauks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas legendinio maestro Juozo Domarko ir vakaro svečiai solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Andrius Apšega (baritonas). Profesionalios dainininkės karjerą stulbinančiais šuoliais pradėjusi švelnaus tembro soprano savininkė L.Dambrauskaitė nuoširdi, racionali, šiluma ir svajonėmis spinduliuojanti atlikėja.

Magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigianti dainininkė, šį pavasarį laimėjusi atranką tarp kone devynių šimtų kandidatų, įstojo į ne vieno žymaus solisto sėkmę nulėmusią mokyklą Londono Karališkosios muzikos akademijos operos studiją. Baritonas A.Apšega Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, čia kuriantis įspūdingus vaidmenis, dažnai koncertuojantis prestižinėse koncertų salėse, tapęs septyniolikos tarptautinių dainininkų konkursų laureatu.

Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių. Romantiškos aplinkos mėgėjams Pažaislio muzikos festivalis siūlo nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai saulės žara nušviečia pušų viršūnes, mariose supasi laiveliai ir jachtos, o vandeniu grakščiai sklendžia melodingieji Vienos muzikos karaliaus valsai, trankios ir energingos polkos bei arijos iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.

Šeštadienį festivalio klausytojus sukvies keturi tango muziką mylintys atlikėjai. Į ansamblį, kuriame skamba Laimono Salijaus ir Luko Katino valdomi akordeonai, subtiliausiomis spalvomis pražystantis Mildos Kazakevičiūtės smuikas ir Indrei Grušelionytei paklūstantis fortepijonas, jie susibūrė prieš penkerius metus. Profesionaliai parengtose ir gaivalinga aistra dvelkiančiose kvarteto programose skamba įvairių stilių ir laikmečių tango muzika: nuo klasikinio tango krikštatėvio Carloso Gardelio iki žanro revoliucionieriaus Astoro Piazzolla kompozicijų. Visi kvarteto nariai profesionalūs muzikantai, išreiškiantys save tiek tango stilistika, tiek akademinės muzikos baruose.

Lina Dambrauskaitė
Lina Dambrauskaitė
© Organizatorių nuotr.

Koncerte karaliausiančio tango ištakos porinis, laisvos kompozicijos tautinis Argentinos šokis, kuriam būdingas energingas ir aiškus ritmas. Išpopuliarėjęs gimtojoje šalyje šokis ilgainiui tapo populiarus visame pasaulyje.

Atlikėjai žada supažindinti klausytojus su daugybe tango stilių: Argentinos, Urugvajaus, suomišku, senoviniu bei Šiaurės Amerikoje ir Europoje paplitusiu tarptautiniu (baliaus) tango. Žodis „tango“ kildinamas iš pietryčių Nigerijoje gyvenančios Ibibio tautos prokalbės ir reiškia „šokį pritariant būgnui“. Terminas pradėtas vartoti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje, o XX a. pradžioje prasidėjo šokio triumfo žygis per Europą.

Pirmasis miestas, kuriame susižavėjusi publika išvydo tango šokėjus buvo Paryžius, vėliau su juo susipažino Londono, Berlyno ir kitų Europos sostinių publika. Besibaigiant 1913 metams šokis atkeliavo į Niujorką (JAV) ir Suomiją. Lydimas populiarumo bangų ir atoslūgių šokis laipsniškai plito visame pasaulyje, o 2009 m. UNESCO įtraukė tango į nematerialaus kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą.

Nuo 1977 m. tango karaliumi tituluojamo C.Gardelio gimtadienis gruodžio 11 d. Argentinoje minimas kaip „Nacionalinė tango diena“. Kvartetas „Ma‘Tango“ publikai žada nepaprastą kelionę po žanro, kurį Argentinos rašytojas Jorge Luis Borges poetiškai pavadino Urugvajaus milongos „sūnumi“ ir habaneros „anūku“, platybes.

Sekmadieninio teatralizuoto koncerto metu skambės nuotaikinga Vidmanto Bartulio kompozicija „Taip, Donelaiti!“. Grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomas K.Donelaitis neeilinė, universalių gebėjimų asmenybė, greta išskirtinio literatūrinio talento atsiskleidusi kompozitoriaus, nagingo meistro, žmoguas, mylėjusio žemę amplua. Literatūrologai nuolatos diskutuoja, ar vaizdingi

K.Donelaičio pamokslai įtakojo poemos „Metai“ gimimą, ar Tolminkiemio parapijos tikintiesiems iš sakyklos skambėdavo kuriamo šedevro ištraukos. Kompozitorius V.Bartulis į šį disputą nusprendė pažvelgti savitu aspektu, surinkdamas poemos „Metai“ tekstus į vientisą siužetą pasakojimą, kurio metu skamba keturi K.Donelaičio pamokslai lietuvninkams.

Koncerto metu pamokslininko vaidmenį atliks aktorius D.Svobonas, organiškai į siužetą įkomponuotas Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko dainas ir liuteronų giesmes atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo Petro Bingelio, o programą vainikuos ketvirtasis pamokslas, idėjos autoriaus V.Bartulio žaismingai perteiktas gretinant netemperuotų autentiškų kanklių skambesį ir žaismingą „tautinio“ repo stilių.

Daugiau apie Pažaislio muzikos festivalį rasite ČIA.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Liucina Rimgailė: rinkdama dovanas visada galvoju, ko labiausiai nori ją gausiantis žmogus

Liucina Rimgailė šventėms pasiruošė garsių draugų būryje: kūrė netradicines eglutes.

Operos ir baleto gerbėjų per šventes laukia staigmenos

Kalėdų laikotarpiu LNOBT spektakliuose žibės užsienio žvaigždės: dainuos Vokietijoje gyvenanti Katerina Tretyakova, italų tenorai Luciano Ganci ir Alessandro Fantoni, šoks Varšuvos Didžiojo teatro ir Londono Karališkojo baleto trupių solistai.

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.