Antrasis XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis ruošia tris išskirtinius koncertus

Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių.
Juozas Domarkas
© D. Matvejevo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Birželio 9 d., penktadienį, 19 val., Kauno jachtklube vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas, kasmet sutraukiantis būrius nuostabiausios muzikos gerbėjų „Johann Strauss muzika ant vandens“.

Birželio 10 d., šeštadienį, 18 val., Pakruojo r. Akmenėlių dvaro klojime jaudinančią tango evoliuciją koncertinės programos „Amžinasis tango“ metu pasakos kvartetas „Ma'Tango“, o birželio 11 d., sekmadienį, 14 val., Molėtų r. Dubingių šv. Jurgio bažnyčioje vedami Kauno valstybinio choro, vadovaujamo profesoriaus Petro Bingelio ir puikiai pažįstamo aktoriaus Dainiaus Svobono, klausytojai turės progą prisiminti Kristijono Donelaičio asmenybę ir jo prieš daugiau nei tris šimtus metų nuveiktus įstabius darbus.

Kauno miesto simfoninis orkestras
Kauno miesto simfoninis orkestras
© Organizatorių nuotr.

Penktadienio pavakarę į svaigųjį Vienos garsų sūkurį klausytojus įtrauks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas legendinio maestro Juozo Domarko ir vakaro svečiai solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Andrius Apšega (baritonas). Profesionalios dainininkės karjerą stulbinančiais šuoliais pradėjusi švelnaus tembro soprano savininkė L.Dambrauskaitė nuoširdi, racionali, šiluma ir svajonėmis spinduliuojanti atlikėja.

Magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigianti dainininkė, šį pavasarį laimėjusi atranką tarp kone devynių šimtų kandidatų, įstojo į ne vieno žymaus solisto sėkmę nulėmusią mokyklą Londono Karališkosios muzikos akademijos operos studiją. Baritonas A.Apšega Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, čia kuriantis įspūdingus vaidmenis, dažnai koncertuojantis prestižinėse koncertų salėse, tapęs septyniolikos tarptautinių dainininkų konkursų laureatu.

Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių. Romantiškos aplinkos mėgėjams Pažaislio muzikos festivalis siūlo nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai saulės žara nušviečia pušų viršūnes, mariose supasi laiveliai ir jachtos, o vandeniu grakščiai sklendžia melodingieji Vienos muzikos karaliaus valsai, trankios ir energingos polkos bei arijos iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.

Šeštadienį festivalio klausytojus sukvies keturi tango muziką mylintys atlikėjai. Į ansamblį, kuriame skamba Laimono Salijaus ir Luko Katino valdomi akordeonai, subtiliausiomis spalvomis pražystantis Mildos Kazakevičiūtės smuikas ir Indrei Grušelionytei paklūstantis fortepijonas, jie susibūrė prieš penkerius metus. Profesionaliai parengtose ir gaivalinga aistra dvelkiančiose kvarteto programose skamba įvairių stilių ir laikmečių tango muzika: nuo klasikinio tango krikštatėvio Carloso Gardelio iki žanro revoliucionieriaus Astoro Piazzolla kompozicijų. Visi kvarteto nariai profesionalūs muzikantai, išreiškiantys save tiek tango stilistika, tiek akademinės muzikos baruose.

Lina Dambrauskaitė
Lina Dambrauskaitė
© Organizatorių nuotr.

Koncerte karaliausiančio tango ištakos porinis, laisvos kompozicijos tautinis Argentinos šokis, kuriam būdingas energingas ir aiškus ritmas. Išpopuliarėjęs gimtojoje šalyje šokis ilgainiui tapo populiarus visame pasaulyje.

Atlikėjai žada supažindinti klausytojus su daugybe tango stilių: Argentinos, Urugvajaus, suomišku, senoviniu bei Šiaurės Amerikoje ir Europoje paplitusiu tarptautiniu (baliaus) tango. Žodis „tango“ kildinamas iš pietryčių Nigerijoje gyvenančios Ibibio tautos prokalbės ir reiškia „šokį pritariant būgnui“. Terminas pradėtas vartoti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje, o XX a. pradžioje prasidėjo šokio triumfo žygis per Europą.

Pirmasis miestas, kuriame susižavėjusi publika išvydo tango šokėjus buvo Paryžius, vėliau su juo susipažino Londono, Berlyno ir kitų Europos sostinių publika. Besibaigiant 1913 metams šokis atkeliavo į Niujorką (JAV) ir Suomiją. Lydimas populiarumo bangų ir atoslūgių šokis laipsniškai plito visame pasaulyje, o 2009 m. UNESCO įtraukė tango į nematerialaus kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą.

Nuo 1977 m. tango karaliumi tituluojamo C.Gardelio gimtadienis gruodžio 11 d. Argentinoje minimas kaip „Nacionalinė tango diena“. Kvartetas „Ma‘Tango“ publikai žada nepaprastą kelionę po žanro, kurį Argentinos rašytojas Jorge Luis Borges poetiškai pavadino Urugvajaus milongos „sūnumi“ ir habaneros „anūku“, platybes.

Sekmadieninio teatralizuoto koncerto metu skambės nuotaikinga Vidmanto Bartulio kompozicija „Taip, Donelaiti!“. Grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomas K.Donelaitis neeilinė, universalių gebėjimų asmenybė, greta išskirtinio literatūrinio talento atsiskleidusi kompozitoriaus, nagingo meistro, žmoguas, mylėjusio žemę amplua. Literatūrologai nuolatos diskutuoja, ar vaizdingi

K.Donelaičio pamokslai įtakojo poemos „Metai“ gimimą, ar Tolminkiemio parapijos tikintiesiems iš sakyklos skambėdavo kuriamo šedevro ištraukos. Kompozitorius V.Bartulis į šį disputą nusprendė pažvelgti savitu aspektu, surinkdamas poemos „Metai“ tekstus į vientisą siužetą pasakojimą, kurio metu skamba keturi K.Donelaičio pamokslai lietuvninkams.

Koncerto metu pamokslininko vaidmenį atliks aktorius D.Svobonas, organiškai į siužetą įkomponuotas Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko dainas ir liuteronų giesmes atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo Petro Bingelio, o programą vainikuos ketvirtasis pamokslas, idėjos autoriaus V.Bartulio žaismingai perteiktas gretinant netemperuotų autentiškų kanklių skambesį ir žaismingą „tautinio“ repo stilių.

Daugiau apie Pažaislio muzikos festivalį rasite ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Ką galima pamatyti Kuršių nerijoje? Neatrasti objektai

Aplankykime žaviąją Kuršių neriją, siaurą pusiasalį tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Kuršių nerijos kraštovaizdžiui išsaugoti įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Grupė „Son Del Nene“ iš Kubos – „visi moka šokti!“

Jei svajojate aplankyti Kubą, pažintį su ja galite pradėti nuo Kristupo vasaros festivalio. Į jį liepos 19 d. VGTU LinkMenų fabrike koncertuoti atvyksta Latin Grammy laureatai – grupė Son Del Nene. Charizmatiškieji kubiečiai rimtai nusiteikę priversti lietuvius pajudėti!

Vingio parke – pašėlę saksofonai iš Vokietijos

Naują Kristupo vasaros festivalio koncertų erdvę, įsikūrusią VU botanikos sodo Vingio skyriuje, liepos 17 d. užvaldys „Pašėlę saksofonai“.

Iškilmingame renginyje – prancūziškos elegancijos šleifas (1)

Vilniuje paminėta Prancūzijos nacionalinė šventė.

Venesueliečiui Pacho Floresui koncerte paklus net dešimt trimitų

Pacho Floresas iš Venesuelos į Kristupo vasaros festivalį atsiveža du lagaminus trimitų. Net dešimties instrumentų tembrus bei technines galimybes jis pademonstruos liepos 15-ąją Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Antrąjį liepos savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis klausytojus džiugins trimis koncertais

Liepos 12 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vargonuos iš Vokietijos atvykęs Franz Wassermann, Liepos 13 d., penktadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome siautės svečių iš Vokietijos kolektyvas – saksofonų kvartetas „Blattwerk“, o Liepos 15 d., sekmadienį, 16 val. Gelgaudiškio dvare skambės iš Jungtinių Amerikos valstijų į Tėvynę sugrįžusios dainininkės Jūratės Švedaitės-Waller ir pianistės Audronės Kisieliūtės parengta programa.

„Okata“ – nuo muzikinių televizijos projektų iki modernios liaudies muzikos grupės

Kristupo festivalį šiemet drebins „Okata“ – liaudies muziką moderniai atliekanti grupė.

Nepralenkiam gitaristui Joscho Stephanui pripažinimą pelnė autentiškas skambesys

Liepos 12 d. Kristupo vasaros festivalyje koncertą surengs gitaros virtuozas Joscho Stephanas iš Vokietijos. Pelnęs „čigoniškojo džiazo ateities“ bei legendinio Django Reinhardto įpėdinio titulą, atlikėjas koncerte „Gypsy jazz“ pradžiugins visus, mėgstančius skoningas improvizacijas, įtraukinačias melodijas, muzikinę įtaigą bei ekstremalų virtuoziškumą.

Norite pasijusti laiminga? Eikite!

Ilgesnį laiką einant, būnant gamtoje, nepersekiojamam telefonų skambučių ir neskiriant dėmesio virtualiam aš personažui, sistema persikrauna ir daug kas atrodo visiškai kitaip.

Vienu metu viso pasaulio lietuviai giedos Tautišką giesmę: telkiasi draugai, šeimos, bendruomenės

Liepos 6 dieną lygiai 21 valandą vietos laiku lietuviai visame pasaulyje giedos Tautišką giesmę.