53–asis Valstybinio jaunimo teatro sezonas: atverti žmogų

53-ojo Valstybinio jaunimo teatro sezono pirmoji premjera - instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“. Artėjant premjerai, spaudos konferencijoje ją pristatė režisierė Olga Lapina, dailininkė Renata Valčik ir teatro vadovas Audronis Liuga.

„Tai yra pirmasis mano parengtas sezonas Jaunimo teatre. Neskelbsime jokių šūkių, neprognozuosime, kokie bus mūsų rezultatai, neformuosime žiūrovo nuomonės, ko jie turi tikėtis, ateidami į teatrą. Taip pat nesistengsime kurti atviro socialinio teatro, nes toks teatras jau tampa falšu. Pasirinkau šio sezono motto – seną graikišką žodį aletheia, kuris reiškia slėpinio atvėrimą. Mums šis sezonas - ir norėčiau, kad toks jis taptų žiūrovui - tai pastanga atverti paslaptį. Kokia tai paslaptis? Ji yra apie žmogų: apie jo jausmus, vidinį pasaulį, apie jo buvimą su kitu žmogumi, apie jo atmintį, jo santykį su istorija ir supančiu pasauliu. Žmogus yra didesnė paslaptis už teatrą“, - naują teatro sezoną apibendrino A. Liuga.

Kelionė po baimių patirtis

Rugsėjo 24 d. žiūrovams tikrąja žodžio prasme duris atvers instaliacijų spektaklis visai šeimai „Apie baimes“. Tai, ką režisierė Olga Lapina kartu su dailininke Renata Valčik, dramaturge Tekle Kavtaradze, kino režisieriumi Miku Žukausku ir kompozitoriumi Antanu Jasenka sukūrė įvairiuose teatro fojė, sunku pavadinti spektakliu. Kūrėjai tai pavadino instaliacijų spektakliu. Anot R. Valčik, toks pavadinimas apibūdina visą kūrybinę formą: „Man tokia forma labai patinka, nes atrodo, kad nėra labiau kamerinio ir glaudesnio ryšio su žiūrovu: turėsime dešimties žiūrovų grupes, o tai yra maksimalus kiekis žmonių, su kuriais galima palaikyti akių kontaktą. Šiuo atveju, patyrimas yra toks: esi pačiose dekoracijose, pačioje instaliacijoje, pačiame viduje. O tai yra ne dvimatė ar trimatė erdvė, tai – 360 laipsnių kampas“.

„Apie baimes“ – tai savotiškas vaikystėje išgyventų baimių patirčių labirintas. Pro dešimt kambarių, išdėstytų skirtinguose teatro fojė, duris žiūrovai mažomis grupėmis pateks į šių patirčių erdves. Kiekviena iš jų yra sukurta iš autentiškos projekte dalyvavusio aktoriaus istorijos. Asmeninės patirtys šio meninio projekto kūrėjų dėka taps suprantamos tiek mažiems, tiek ir dideliems.

Pristatydama savo darbą, režisierė paminėjo, kad „Apie baimes“ kūrimas – tai meninis tyrimas. Iš pat pradžių jame dalyvauti buvo pakviesti visi norintys teatro trupės aktoriai. „Atsirado būtent dešimt aktorių. Jų nei prisijungė, nei išėjo. Visi lipom į laivą ir plaukėm iki pat premjeros. Visos spektaklyje pasakojamos istorijos yra iš vaikystės, tad mano atsakomybė ir darbas buvo tas istorijas atrinkti ir sujungti“, - pasakojo O.Lapina.

Spektaklio kūrimo procesas prasidėjo nuo laboratorijos. Jos metu dirbant su aktorių pasiūlytomis istorijomis gimė vizualiniai ir dramaturginiai sprendimai, o taip pat ir nelinijinis pasakojimas. „Į nagrinėjamą temą pakliūna ir universalesnės, ir tokios baimės, kurios būdingos tam tikroje epochoje, o kitoje jos jau nebėra tokios aiškios. Taip pat bebaimiškumas, arba žiūrėjimas į baimę kaip į labai svarbų augimo aspektą - visa tai taip pat įeina į mūsų tyrimą. Tai nėra tik trauminės patirtys, kurias mes stengiamės išspręsti juoda, gąsdinančia dėže“, - pasakojo Lapina. Proceso metu, visa spektaklio kūrybinė grupė konsultavosi su specialistais, psichologais. „Tema yra labai jautri, tačiau mes pateikiame meninį kūrinį, o ne terapiją“ – teigė režisierė.

Eimunto Nekrošiaus sugrįžimas

„Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus išėjimas iš Jaunimo teatro buvo vienas skaudžiausių įvykių Lietuvos teatre. Ir vienas mano iššūkių buvo sugrąžinti jį čia. Džiaugiuosi, kad per visą sezoną Jaunimo teatre matysime ryškų Nekrošiaus punktyrą. Artimiausiau metu, jau spalio 1 d. pradedame rodyti E.Nekrošiaus spektaklį „Jobo knyga“, sukurtą „Meno forte“. Lapkričio pabaigoje įvyks naujo režisieriaus spektaklio, kol kas „darbiniu“ pavadinimu „Švytėjimas“, premjera. Kitų metų pavasarį teatre debiutuos Nekrošiaus mokinys, jo dėstomo režisūros specialybės kurso studentas Adomas Juška su darbu „Šveikas“ pagal Jaroslavo Hašeko romaną“ – teigė A.Liuga.

E. Nekrošiaus būsimas spektaklis „Švytėjimas“ kuriamas pagal Svetlanos Aleksijevič knygas „Cinko berniukai“, „Černobylio malda“ ir „Laikas iš antrų rankų“. Šis darbas – Jaunimo teatro koprodukcija su „Meno fortu“. „Nekrošius nesvajojo statyti spektaklio pagal Aleksijevič knygas. Tas apsisprendimas atėjo natūraliai, mums bendraujant. Dabar pasaulyje daug statoma spektaklių pagal Aleksijevič kūrybą, o tai, ką ji parašė, vis dėlto yra kūryba, ne dokumentiniai užrašai. Nekrošiaus spektaklis bus nepanašus į jokį kitą. Jis bus apie epochą ir kūrėją, jo centre atsidurs pati Aleksijevič ir jos herojai. Ir skirtingi jų pasauliai, kurių kiekvienas yra paslaptis.

Kas skaitė Aleksijevič knygas, gal atkreipė dėmesį, kad autorė savotiškai „atidarė“ labai įvairių likimų žmones, privertė juos kalbėti apie intymiausius savo išgyvenimus. Jos tekstuose šokiruoja net ne pasakojami įvykiai, bet žmonių išpažinčių intymumas. Šis faktas yra vienas iš Nekrošiaus būsimo spektaklio atspirties taškų. Kitas – pati epocha, kurią išgyvenome ir galvojame, kad jau pamiršome. Bet ji įsigėrusi į mūsų atmintį ir kraują, kaip ta Černobylio radiacija... “, - pristatydamas būsimą premjerą, pasakojo Liuga. Nekrošiaus spektaklyje vaidmenis kuria Jaunimo teatro trupės aktoriai ir buvę bei dabartiniai Nekrošiaus mokiniai.

Kitokie „Broliai Liūtaširdžiai“

Lietuvių publikai pažįstamos danų režisierės Kirsten Dehlholm naujas pastatymas Lietuvoje pagal Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“ – tai darbas, kuris rengiamas jau daugiau nei metus. „Anksčiau Nacionaliniame dramos teatre pastatytas „Kosmosas+“ prasidėjo nuo to, kad pasiūliau Kirsten sukurti spektaklį vaikams, ko ji anksčiau niekada nebuvo dariusi savo kompanijoje „Hotel Pro Forma“.

„Brolių Liūtaširdžių“ pasirinkimas atsirado iš klausimo, kaip šiandien vaikui būtų galima papasakoti apie karą ir mirtį? Lindgren knyga „Broliai Liūtaširdžiai“ populiari visame pasaulyje ir pagal ją sukurta daug sentimentalių pasakojimų vaikams. Tačiau tai nėra nekaltas vaikiškas kūrinys. Už šią knygą Lindgren vos neatsidūrė teisiamųjų suole. Švedų visuomenę šokiravo, kaip ji pavaizdavo vaiko pasirinkimą mirti ir iškeliauti į kitą šalį, kurioje laukia daugybė nuotykių...“ – pasakojo teatro vadovas. Pasak jo, „Broliai Liūtaširdžiai“ yra viena labiausiai jaudinančių, bet kartu ir kontraversiškų knygų vaikų bei paauglių literatūroje. Dehlholm naujas darbas nežada būti panašus į ankstesnįjį „Kosmosas+“. Jame režisierė planuoja naudoti mažiau vaizdų, o žiūrovo pojūčius ir vaizduotę sieks žadinti garsais. Spektaklis turėtų būti suprantamas ir įdomus ne tik jaunesniam, bet ir suaugusiam žiūrovui. „Brolių Liūtaširdžių“ premjera įvyks 2018 m. sausio 20 ir 21 dienomis.

Apie nepriklausomybės baimę

Iškart po „Brolių Liūtaširdžių“ premjeros kitas lietuvių publikai pažįstamas režisierius vengras Árpádas Schillingas pradės repetuoti spektaklį „darbiniu“ pavadinimu „Autonimia“. Kol kas tai - viena paslaptingiausių būsimo sezono premjerų. Šiuo metu Jaunimo teatre vyksta aktorių atrankos, planuojama, kad dauguma jų ir bus iš šio teatro trupės. „Shillingui pasiūliau sukurti spektaklį, kurio tema galėtų sietis su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu. Pradedame ieškoti temos kampo. Vienas raktinių žodžių – nepriklausomybė. Bandysime į ją pažvelgti ne politine ir socialine kryptimi, o per žmogaus vidinį pasaulį, jo pasirinkimus, pozicijas ir santykį su aplinka“, - pasakojo Liuga.

Ar esame nepriklausomi gyvendami nepriklausomoje valstybėje? O gal yra visiškai atvirkščiai – tampame dar labiau priklausomi nuo pačių savęs, savo baimių ir vidinių cenzorių? Kas mus verčia gyvenime pasislėpti, vengti atsakomybės ir bijoti savo nepriklausomybės? Kodėl, kai turime visą laisvę veikti, stengiamės jos išvengti, ieškodami patogios ir saugios pozicijos? Šie klausimai inspiruoja mąstymą apie būsimo spektaklio idėją. „Kalbantis su Árpádu matome, kad tos pačios problemos egzistuoja įvairiose nepriklausomose Europos šalyse. Ir jas susikuria patys žmonės, o ne kažkokios abstrakčios visuomeninės jėgos ar politinės partijos“, - pasakojo teatro vadovas. Spektaklio kūrimo metodas skirsis nuo to, kurio pagrindu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre buvo statomas ankstesnis Schillingo darbas „Didis blogis“. Pastarajame spektaklyje tekstas buvo kuriamas dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus, o būsimojoje premjeroje teksto autoriais taps režisierius, jo dramaturgas, ir patys aktoriai. Spektaklio „Autonimia“ premjera įvyks 2018 m. kovo 9 ir 10 dienomis.

VJT info

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis