48 valandos Lodzėje

Jei jūsų širdis alpsta nuo industrinio stiliaus, laikas apsilankyti Lodzėje. Šiame pramoniniame Lenkijos didmiestyje anksčiau garsiai ūžė vien tekstilės gamyklų staklės, o dabar ima šurmuliuoti vis daugiau turistų.
Žvelgdami į Lodzę iš viršaus vietiniai sako, kad ji kažkuo primena Vilnių – daug žalumos, styro bažnyčių bokštai
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Naujam gyvenimui prikeltuose buvusiuose Lodzės darbininkų bendrabučiuose įrengti madingi loftai, senuose raudonų plytų fabrikuose veikia puikūs restoranai, meno galerijos, čia įsikūręs net ir pasaulinio lygio scenos žvaigždėms įtinkantis viešbutis.

3 D kino teatras
3 D kino teatras
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Tai, kad Lodzė nuo sostinės Varšuvos nutolusi vos per 130 kilometrų, anksčiau buvo pagrindinis gyventojų mieste mažinantis veiksnys, ypač apmirus tekstilės pramonei. Jaunimas bėgdavo ieškoti geresnio gyvenimo į Varšuvą. Dabar jį traukia atgal, mat Lodzė garsėja festivaliais. Čia vyksta tarptautiniai fotografijos, tango, kinetinio šviesų meno „Light Movie Festival“, du kartus per metus – svarbiausias Lenkijos mados renginys „FashionPhilosophy Fashion Week Poland“. Sparčiai kuriamas Naujasis centras (lenk. Nowe Centrum Łodzi) – iškils ne vienas biurų dangoraižis – miestą atgaivins dar labiau.

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Beje, vietiniai dangoraižiai kuriami lygiuojantis į Vilniaus daugiaaukščius biurų pastatus, bet Lodzė – būsimoji galinga Vilniaus varžovė veiklos rangos srityje.

Lodzė sparčiai ruošiasi 2022-ųjų pasaulinei parodai „Expo“. Miesto vartai – Lodzės geležinkelio stotis Fabryczna (lenk. Łódź Fabryczna) jau įrengta. Senoji, pastatyta 1865 m. fabrikanto Karolio Scheiblerio, buvo nugriauta, o naująją nuspręsta įrengti po žeme – siekiant atlaisvinti plotą kitiems naujojo miesto centro statiniams. 2016 m. gruodžio 11 d. į Lodzės geležinkelio stotį Fabryczna atvyko pirmasis traukinys. Ši stotis netrukus turėtų tapti vienu pagrindinių Lenkijos geležinkelio stočių mazgų.

PENKTADIENIS

Naujas traukos centras
10 valanda ryto

Struktūrinių miesto dalių ir pastatų atgaivinimas (revitalizacija) – tikras iššūkis architektams. Lodzėje ką tik baigtas įgyvendinti vienas tokių ambicingų projektų – atgaivinta šiluminė elektrinė, tai kainavo 75 mln. eurų. 1907-aisiais pastatyta pirmoji Lodzės komercinė šiluminė elektrinė. Šilumą ir elektrą miestui ji teikė iki 2000-ųjų (buvo pagrindinė tiekėja).

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Pastatą nuspręsta išsaugoti kaip architektūros paminklą. Dabar atgaivintose patalpose – mokslo, technikos, kultūros centras „EC1“ (pavadinime užšifruota istorija – santrumpa EC reiškia šiluminę elektrinę (lenk. elektrociepłownia), o 1 – pirmoji). Kol kas jis veikia dar ne visu pajėgumu, bet čia nuo 2016 m. sausio jau girdėti vaikų šurmulys – moksleiviai atvyksta į vieną šiuolaikiškiausių Europos planetariumų. Per aštuonis veiklos mėnesius čia pabuvojo daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų.

Renginiams skirta „EC1“ salė
Renginiams skirta „EC1“ salė
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
Interaktyvios Mokslo ir technologijų salės centre „EC1“
Interaktyvios Mokslo ir technologijų salės centre „EC1“
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

„EC1“ įsikūrė 2015-aisiais įsteigtas Valstybinis kino kultūros centras, tuoj pradės veikti Komiksų centras ir 3D kino teatras, gruodžio mėnesį duris atvers su Varšuvos Koperniko mokslo centru galėsiantis varžytis Mokslo ir technologijų centras (pastarasis unikalus tuo, kad čia bus galima apžiūrėti daug išlikusių elektros ir šilumos gamybos įrengimų).

Atgaivinta šiluminė elektrinė – vienas iš ambicingiausių Lodzės projektų
Atgaivinta šiluminė elektrinė – vienas iš ambicingiausių Lodzės projektų
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Michał Kędzierski, „EC1“ komunikacijos ir rinkodaros vadovas:

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

„Po centrą vaikštantys žmonės – lyg muzika mano ausims. Tai reiškia, kad ši vieta gyva. Labai ilgai čia girdėdavau tik savo paties žingsnius. Dirbu „EC1“ jau dvejus metus – vedu ekskursijas. Jei reikės elektros, kvieskite mane (juokiasi). Gavęs pasiūlymą imtis šio projekto turėjau apsispręsti labai greitai, bet nebuvo sunku – vos atėjęs apžiūrėti šios vietos iškart pasakiau: „Taip.“ Tokiam projektui neįmanoma atsispirti – juk kuriame miesto ateitį. Tai industrinė, nuostabiai graži ir naudinga vieta. Ir mes nesustojame. Aišku, nežinojau, kad bus taip sunku (juokiasi). Viską išvalėme, iššveitėme, išsaugojome kiekvieną plytelę, bet vertėjo. Lodzė buvo pramoninis miestas. Mes ieškome naujų idėjų, kaip panaudoti senus dalykus, o svarbiausia – kaip pritraukti žmones, nes miestas – tai žmonės. Rengėme susitikimus su buvusiais šiluminės elektrinės darbininkais. Mano patėvis irgi dirbo šioje vietoje, tad nebuvo labai patenkintas, kai pasakiau, kur eisiu dirbti. O pamatęs rezultatą visiškai apstulbo. Po kelių mėnesių duris atvers Mokslo ir technikos centras, tada veiksime visu pajėgumu. Tai mums svarbiausias momentas. Auginu sūnų ir dukterį, su jais išbandėme visus interaktyvius Mokslo ir technikos centro žaidimus. Tai ir planetariumas vaikams – tarsi ilga įdomi pamoka. Nors jei norėtumėte centre viską detaliai apžiūrėti ir išbandyti, neužtektų ir dviejų dienų.“

Kino burtai
Popietė

Senasis kino mokyklos pastatas
Senasis kino mokyklos pastatas
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Leono Schillerio valstybinė aukštoji kino, televizijos ir teatro mokykla – Lodzės ir visos Lenkijos pasididžiavimas. Legendiniai režisieriai Krzysztofas Kieślowskis, Krzysztofas Zanussis, Romanas Polańskis, Andrzejus Wajda, aktorė Barbara Brylska – šios mokyklos absolventai. Kino mėgėjams taip pat verta užsukti į Kinematografijos muziejų, šis nuo 1986-ųjų veikia XIX a. fabrikanto Karolio Scheiblerio rūmuose.

Jolanta Kolano, Kino, televizijos ir teatro mokyklos spaudos atstovė

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

„Ši mokykla elitinė. Ji pradėjo veikti žydų fabrikantui Oskarui Konui anksčiau priklausiusiame name. Pavyko išsaugoti kai kuriuos tų laikų baldus ir veidrodžius, išliko autentiškų interjero detalių. Seniau studentų čia buvo itin mažai – ne daugiau nei 20, jie jautėsi tarsi viena šeima, o Polanskio laikais čia kone gyvendavo.

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Netoliese buvo maisto parduotuvė, tad nusipirkdavo valgyti ir, užsirakinę mokyklos kino teatre, žiūrėdavo filmus. Mokyklos kino teatras komunizmo laikais buvo laisvės sala, nes režisieriai atgabendavo retų filmų, ir tik čia būdavo galima juos pamatyti. Ir dabar dvasią turinti kino salė laukia žiūrovų – joje nemokamai rodomi išskirtiniai filmai, tik ne visi norintieji gali patekti, nes vietų – vos 80. Kai Lodzėje filmuotai kino juostai „Ida“ teiktas „Oskaras“, vakariniais drabužiais pasipuošę kino entuziastai rinkosi čia žiūrėti ceremonijos transliacijos ir kelti taurių už Lenkijos kinematografijos triumfą.

Laiptai su žymiųjų mokyklos absolventų pavardėmis – mėgiama vieta fotografuotis
Laiptai su žymiųjų mokyklos absolventų pavardėmis – mėgiama vieta fotografuotis
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Dabar Lodzės kino, televizijos ir teatro mokykla užima keletą pastatų, čia mokosi ne daugiau nei 1000 studentų, o dėstytojų yra 200. Ji laikoma viena geriausių Europos kino mokyklų, garsėja itin aukšta studijų kokybe. Populiariausia čia – aktorystė, stojančiųjų – 700, vietų – 20. Režisūrą studijuoti nori daugiau nei 200 kandidatų, priimama 10. Dešimt procentų studentų – užsieniečiai.“

Mokyklos filmų archyve sukaupta daug vertingos medžiagos. Kuriamos skaitmeninės kino juostų kopijos, šios bus prieinamos internete
Mokyklos filmų archyve sukaupta daug vertingos medžiagos. Kuriamos skaitmeninės kino juostų kopijos, šios bus prieinamos internete
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Vakarienė
8 valanda vakaro

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Anot vietinių, iš Varšuvos žmonės važiuoja į Lodzę vakaroti – pasėdėti baruose, restoranuose, pasilinksminti naktiniuose klubuose, mat čia visa tai atsieina pigiau nei sostinėje.
Vienas populiarių Piotrkovskos gatvėje esančių restoranų „Drukarnia Skład Wina
& Chleba“ sužavėjo puikia atmosfera. Neįprastas derinys – su vynu marinuota silkė
ir meduolis.

Vyne marinuota silkė su meduoliu
Vyne marinuota silkė su meduoliu
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Nakvynė

Keturių žvaigždučių viešbučio „Adel's“ vestibiulis
Keturių žvaigždučių viešbučio „Adel's“ vestibiulis
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Architektų grupės „OP Architekten“ projektuotas keturių žvaigždučių viešbutis „Adel's“ – dar vienas Lodzės pasididžiavimas.

„Adel's“ viršutiniame aukšte –  baseinu paversta senovinė vandens talpykla  Restorane „Drukarnia Skład Wina & Chleba“ netyla šurmulys
„Adel's“ viršutiniame aukšte – baseinu paversta senovinė vandens talpykla Restorane „Drukarnia Skład Wina & Chleba“ netyla šurmulys
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

1877–1878 m. statytame verpimo ceche, stengiantis išsaugoti industrines detales, įrengti 278 modernūs kambariai, restoranas, o viršutiniame aukšte – modernus SPA centras su baseinu, perdarytu istoriniu vandens rezervuaru. XIX a., I. Poznańskio laikais, ant stogo priešgaisriniais sumetimais įrengti vandens rezervuarą buvo modernus sprendimas.

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

ŠEŠTADIENIS

Meno turas
11 valanda ryto

Buvusiame tekstilės gamyklos komplekse pramogų, kultūros ir prekybos centras „Manufaktura“ veikia nuo 2006-ųjų
Buvusiame tekstilės gamyklos komplekse pramogų, kultūros ir prekybos centras „Manufaktura“ veikia nuo 2006-ųjų
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Meno mėgėjai Lodzėje gali įdomiai praleisti laiką vaikščiodami po miestą su projekto„Galeria Urban Forms“ žemėlapiu (šį atsispausdinti galima užsukus į tinklalapį www.galeriaurbanforms.org) ir ieškodami modernios sieninės tapybos pavyzdžių.

48 valandos Lodzėje
Lodzės šiuolaikinio meno muziejaus ekspozicijų salės „MC2“ parodų kuratorė Aleksandra Jach
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Kita puiki vieta – Lodzės šiuolaikinio meno muziejus. Tai – vienas seniausių modernaus meno muziejų. Jo pasididžiavimas – 1929–1931 m. meno kūrinių (tarp šių – Marco Chagallo, Maxo Ernsto, Paulo Klee darbai) kolekcija.

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Centrinis muziejus „MS1“ yra Maurycy'io Poznańskio rūmuose, naujausia ekspozicijų erdvė „MS2“ – pramogų, kultūros ir prekybos centro „Manufaktura“ teritorijoje (renovuojant fabriko pastatus nuspręsta vieną flygelį skirti menui). Nuo 2008-ųjų veikiantis „MS2“ išdėstytas per tris aukštus, vienas jų skirtas laikinoms parodoms rengti.

Medvilnės karaliumi vadinto Izraelio Poznanskio rūmuose veikia miesto istorijos muziejus
Medvilnės karaliumi vadinto Izraelio Poznanskio rūmuose veikia miesto istorijos muziejus
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
Tekstilės istorijos muziejus
Tekstilės istorijos muziejus
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Miesto aikštė
Popietė

Vienas Lodzės ypatumų yra tas, kad ji neturi tipiško senamiesčio ir centrinės aikštės, nėra joje ir upės. XIX a. šis miestas kurtas kaip pramonės citadelė. Trys tekstilės fabrikantai – Karolis Scheibleris, Israelis Poznańskis ir Henrykas Grohmanas – rūpinosi tik verslu. Miesto širdyje buvo antro pagal turtingumą Lodzės pramonininko I. Poznanskio fabrikas, šalia – ir jo paties rūmai. Žmonės tikėjo, kad, darbininkui einant pro vartus su virš šių kabančiu laikrodžiu, velnias į kapšą įmeta rublį. Kuriant modernią Lodzę, buvusio I. Poznańskio fabriko pastatuose įrengtas pramogų, kultūros ir prekybos centras „Manufaktura“, o priešais jį suformuota aikštė – erdvė susibūrimams, renginiams, koncertams ir kitoms pramogoms rengti.

Neįprastai ilgas Lodzės fontanas prie pramogų, kultūros ir prekybos centro „Manufaktura“ trykšta net žiemą
Neįprastai ilgas Lodzės fontanas prie pramogų, kultūros ir prekybos centro „Manufaktura“ trykšta net žiemą
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Vasarą čia veikia smėlio paplūdimys, žiemą – ledo čiuožykla. Naujausia pramoga – 118 m lyno trasa tarp pastatų ekstremalių pramogų mėgėjams. Viename pastate veikia tekstilės muziejus. Aplink – daugybė vietų skaniai papietauti.

Garsios restoranų savininkės Magdos Gessler restorane „Polka“ – spalvingas interjeras
Garsios restoranų savininkės Magdos Gessler restorane „Polka“ – spalvingas interjeras
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
Skaidri tarsi sultinys burokėlių sriuba
Skaidri tarsi sultinys burokėlių sriuba
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Pasivaikščiojimas
Vakaras

Piotrkovskos gatvėje – puikūs autentiški XIX ir XX a. eklektikos, neoklasikos, secesijos, istorizmo stilių pastatai.

Piotrkovska – viena ilgiausių (4,2 km) komercinių Europos gatvių, tad pasivaikščiojimas trunka ilgai. Čia veikia parduotuvės, barai, restoranai, bankų atstovybės
Piotrkovska – viena ilgiausių (4,2 km) komercinių Europos gatvių, tad pasivaikščiojimas trunka ilgai. Čia veikia parduotuvės, barai, restoranai, bankų atstovybės
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė

Norintiesiems pamatyti šią gatvę kitoje šviesoje būtina vykti į Lodzę rugsėjo 29 d. – kai čia vyks kasmetis kinetinio šviesos meno festivalis „Light Move Festival“. Tada bus galima gėrėtis iliuminuotais fasadais ir multimedijų projekcijomis.

48 valandos Lodzėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
Paminklas pianistui Arthurui Rubinsteinui Piotrkovska gatvėje – galima prisėsti šalia ir nusifotografuoti tarsi grotum su juo
Paminklas pianistui Arthurui Rubinsteinui Piotrkovska gatvėje – galima prisėsti šalia ir nusifotografuoti tarsi grotum su juo
© MOTERIS / Anna Stanevičienė


Žvaigždžių alėja Piotrkovska gatvėje
Žvaigždžių alėja Piotrkovska gatvėje
© MOTERIS / Anna Stanevičienė


Rožių pasažas – veidrodine rožių mozaika puoštas praėjimas į Piotrkovska gatvę. Tai – garsiosios Varšuvos palmės kūrėjos menininkės Joannos Rajkowskos projektas
Rožių pasažas – veidrodine rožių mozaika puoštas praėjimas į Piotrkovska gatvę. Tai – garsiosios Varšuvos palmės kūrėjos menininkės Joannos Rajkowskos projektas
© MOTERIS / Anna Stanevičienė


Lodzė II pasaulinio karo metais visai nenukentėjo, mat dėl griežto gatvių plano vokiečiai norėjo ją išsaugoti kaip būsimosios imperijos miestą, tad čia išlikę daug autentiškų pastatų
Lodzė II pasaulinio karo metais visai nenukentėjo, mat dėl griežto gatvių plano vokiečiai norėjo ją išsaugoti kaip būsimosios imperijos miestą, tad čia išlikę daug autentiškų pastatų
© MOTERIS / Anna Stanevičienė
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Tarptautinio akordeono festivalio uždaryme – rokeriškas armonikos siautulys

Šiemet gal kiek netikėtai Tarptautinio akordeono festivalio baigiamajame koncerte skambės diatoninė armonika.

Akordeono mistika: tarp avangardinės muzikos naujovių ir senovinės interpretacijų

Solidumo triumfas XX Tarptautiniame akordeono festivalyje – legendinio Stefano Hussongo rečitalis.

Išmaniosios televizijos paslauga, kurią galite susikurti patys

INIT savo klientams pristato dar išmanesnę televizijos paslaugą – nuo šiol bus galima žiūrėti ne tik tai, ką norite, bet ir kada norite.

Lietuvoje - trimito sensacija iš Italijos F. Bosso ir akordeonistas L. Biondini

Lapkričio 21 dieną 19 valandą šv. Kotrynos bažnyčioje laukia ypatingas renginys – XX Tarptautinio akordeono festivalio koncertas „Face to face“.

Baleto spektaklio premjeroje – individo ir jį kaltinančios minios santykiai

„Procesas“. Pradžia, arba Kodėl Franzas Kafka juokėsi rašydamas.

„Scanoramoje“ – grandiozinė „Stebuklo“ premjera

Šeštadienio vakarą „Scanoramos“ lankytojai sugužėjo į ilgai lauktą ir žiūrovų smalsumą jau kurį laiką kursčiusią nacionalinę Eglės Vertelytės režisuoto filmo „Stebuklas“ premjerą.

„Scanoramoje“ – dvi didelio dėmesio sulaukusios premjeros

Penktadienio vakaras „Scanoramos“ žiūrovams buvo itin dosnus.

Kalėdinė veganų mugė – ieškantiems gurmaniškų dovanų

Už kiek mažiau nei trijų savaičių – gruodžio 9 d. Vilniuje, sporto namuose „MyHero!” vyks veganams bei visiems augaline mityba besidomintiems skirtas renginys – kalėdinė mugė.

„Traviatoje“ – debiutas!

Eugenijus Chrebtovas debiutuoja „Traviatoje“.

Koncerte – muzika, gimusi po Paryžiaus dangumi, bet jam nepriklausanti

Atrodytų, kad persisotinusioje šou elementais šiuolaikinės muzikos scenoje lyg ir nebėra ką atrasti. Bet vis dėlto kartais iškyla išskirtinės kūrybinės asmenybės, kurios sujungia tolimus pasaulius į nerealų skambesį, akimirksniu persikelia iš užrašytos muzikos sferos į improvizacijos erdves.