„Sinuhė egiptietis“ – įtaigi knyga naujai skaitytojų kartai

Tai garsiausias suomių rašytojo Mikos Waltario romanas.
© Leidėjų archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gyvensiu verksme ir džiaugsme, liūdesy ir baimėje, gerume ir piktybėje, tiesoje ir skriaudoje, silpnume ir stiprybėje. Kaip žmogus gyvensiu žmoguje per amžius, todėl aukų mano kapui nereikia ir nemirtingumo mano vardui nereikia. Tai parašė Sinuhė egiptietis, Tas, kuris visą gyvenimą buvo vienišas.

„Sinuhė egiptietis“ – garsiausias suomių rašytojo Mikos Waltario (Mikos Valtario, 1908–1979) romanas. Išleistas 1949-aisiais, šis romanas žavi vis naujas kartas. Apie senovės Egiptą, jo papročius, spalvas, kvapus, tradicijas, prabangą ir skurdą Mika Waltari pasakoja Sinuhės egiptiečio lūpomis taip įtaigiai, kad Egipto praeitis iškyla prieš akis gyvesnė nei mūsų dabartis. Jau legenda tapo istorija, kai prancūzų egiptologams papriekaištavus rašytojui, kad jis parašė „Sinuhę egiptietį“ nė karto nebuvęs Egipte, M. Waltari išdidžiai atsakė: „Man nereikėjo vykti į Egiptą, nes aš ir taip visuomet ten gyvenau.“

Faraono Echnatono valdymo laikotarpis, valdovo viltys reformuoti šalį, jo didingi užmojai, egiptiečių nusivylimas ir Egipto žlugimas praplaukia pro mūsų akis tarsi nepaprastai ryškus filmas, pasakojantis tiek apie didingą kraštą, tiek apie vieną žmogų įvykių verpete – karališkąjį faraono rūmų gydytoją Sinuhę. Šis, likimo valia nugyvenęs gyvenimą, kupiną nuotykių, meilės, intrigų ir neapykantos, atskleidžia, ką galvojo, jautė ir ko siekė. Vaizdinga ir šiek tiek senoviška kalba Sinuhė be paliovos kalba, o mes regime apeigas, užuodžiame tolimos šalies kvapus, gėrimės spalvomis ir vaizdais, pažįstame papročius. Ne veltui „Sinuhė egiptietis“ dėl istorinių žinių gausybės, įtaigumo ir spalvingumo palieka neišdildomą įspūdį vis naujoms Lietuvos ir viso pasaulio skaitytojų kartoms.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Knygos

Kaip atsispirti žavaus pašaipūno gundymui?

Mariana Deventri būtų padariusi bet ką, kad tik išsivaduotų iš nuobodžios kasdienybės Bato mieste ir atsikratytų įkyraus gerbėjo.

Janina Radvilė teigia: niekada nevėlu gyventi

Kartais apima negeras jausmas: buvo žmogus, darbavosi kartu, bet vieną dieną „išėjo į pensiją“ – išėjo iš mūsų aplinkos, minčių ir kasdienių reikalų pasaulio, jis jau ten, už ribos – ir tegul sau gyvena ir nesuka mums galvos...

Lucindos Riley romane “Šešėlio sesuo” – trečiosios sesers paslaptis

Visame pasaulyje populiari britų rašytoja tęsia knygų ciklą “Septynios seserys” – nuostabų pasakojimą apie įvaikintas seseris.

Gruodį vyks pirmas vaikiškų knygų festivalis „Vaikų Kalėdų sala“

Ar žinote, ką iš tikrųjų mėgsta skaityti mūsų vaikai? Kaip atitraukti paauglį nuo švytinčio ekrano ir panardinti į magišką skaitomos knygos pasaulį? Kokie yra inovatyvūs skaitymo skatinimo ir literatūros pažinimo būdai? Kaip atrodo ir kuria vaikų rašytojai? Ir kaip jie susiranda savo knygos iliustratorius?

Ką gali motina padaryti dėl savo vaiko?

Motinos ryšys su jos vaiku bene stipriausias, kokį mes tik galime įsivaizduoti.

Tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie meilę, smurtą ir lemtingus tėvų sprendimus

Ką tik lietuvių kalba pasirodė Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“, kuris 2016 metais buvo apdovanotas geriausiu „Goodreads“ meilės romanu.

Aktorė Justė Zinkevičiūtė: pakviesk save išgerti kavos

Justė Zinkevičiūtė – moteris, dukra, anūkė, sesė, draugė, TV serialų ir kino aktorė.

Knyga kviečia pakeliauti po “laimingų žmonių šalį”

Goda susikrauna lagaminus ir išvažiuoja. Ji nusprendžia dvejus metus pagyventi Olandijoje.

Kai netikėtai įsuka beprotiškų jausmų verpetai

Meilė gali pasivyti ir po dvidešimties metų. Tada, kai nieko iš gyvenimo nebesitiki ir nebelauki.

Moterims ir norintiems jas pažinti vyrams

Jei kasryt gerdami puodelį kavos pagalvojate, kad „ir vėl“ jums nesiseka, kad kiti gyvena spalvingiau, įdomiau, laimingiau, knyga – būtent jums.