Antrasis Povilo Šklėriaus romanas „Mano tėvas, mano sūnus“

Povilas Šklėrius (g. 1987 m.) Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje, rašo poeziją, prozą, dalyvauja poezijos slemuose. 2016 m. buvo išleistas debiutinis jo romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“. „Mano tėvas, mano sūnus“ – antroji Povilo Šklėriaus knyga.
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Keturiolika metų – tiek laiko savo tėvo nematė Tomas. Netikėtas susitikimas su tėvu pažadina prisiminimus, pažymėtus fizinio ir psichologinio smurto, negebėjimo išgirsti ir suprasti. Prieš akis vėl iškyla dramatiški šeimos santykiai, kuriems visada vienodai svetimi buvo atgaila ir atleidimas. Tomas prisimena ir sau duotą pažadą – niekada nekartoti tėvo klaidų. Tačiau kelioms dienoms išvykusį į pajūrį vaikiną prisiveja prieš kelerius metus čia išgyventa meilės istorija. Ir dabar Tomas jau nebėra toks tikras, ar jis, visada troškęs būti kitoks nei tėvas, netapo dar didesniu niekšu už jį?

Yra dalykų, kurių mes visi sau nepripažįstame arba kuriuos neapmąstę pateisiname. Kuriuos tiesiog bijome pripažinti, nes kitaip būtų sunku ir toliau tikėti, kad esame geri žmonės. Apie tai ir yra romanas „Mano tėvas, mano sūnus“, kuriame autorius pavydėtinai tiksliai tiria vieną sudėtingiausių egzistencinių temų – kaltinimo ir kaltės anatomiją.
Aušra Kaziliūnaitė

Antrojoje Povilo Šklėriaus knygoje sutinkame tą patį pasakotoją iš pirmojo jo romano, šį kartą atsigręžiantį į savo nesėkmių su merginomis priežastį, probėgšmais paliestą ir „Ko negalima sakyti merginai bare“ – sūnaus ir tėvo santykį, kurį autorius plėtoja nestatydamas stilistinės katedros, užtat atvirai ir sąžiningai. Literatūriniam naivizmui priskirtinoje, lyg „Ryanair“ skrydis paprastoje istorijoje skaitytojui pačiam galima užsiimti bet kurią vietą, tačiau į orą pakelia būtent rašytojas – jo balsas, darnus ritmas ir į galutinį tikslą nuskraidinanti kompozicija su savita intriga.
Marijus Gailius

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Knygos

Andriaus Kleivos “Kaip veikia Japonija” – pažvelkite japonams į akis

Neįmanoma paneigti, kad už tūkstančių kilometrų nuo Vilniaus gyvenanti ir šimtmečius savo istoriją kūrusi salų šalies bendruomenė yra nuo mūsų nutolusi šviesmečiais.

Hipnotizuojantis intelektualus trileris su siaubo elementais

Ar atsitrauksi ir užsidengsi akis? Ar turėsi stiprybės prieiti prie prarajos ir pažvelgti į ją?

Intymus pasakojimas apie meilės subtilumus ir vingius

Aukščiausios prabos literatūra: Juliano Barneso romanas „Kalbant atvirai“.

Philippe Claudel „Brodekas“: žmogiškojo žiaurumo ir gėrio ribos

Vieno reikšmingiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų Philippeʼo Claudelio romanas „Brodekas“ jau išleistas ir Lietuvoje.

Tomo Dirgėlos detektyvinių galvosūkių knyga vaikams!

Šioje knygoje rasi tris bylas, kurioms išaiškinti Domui ir Tomui reikės tavo pagalbos.

Nuotykių romanas, meilės istorija, vesternas, detektyvas ir trileris viename

Volteris Mūdis 1866-aisiais atvyksta į Naujosios Zelandijos aukso kasyklas pralobti, tačiau vos atvykęs, audringą ir tamsią naktį, patenka į slaptą susirinkimą.

Pasauline literatūros sensacija tapęs Karlo Oves Knausgårdo knygų ciklas pradedamas leisti ir lietuviškai

Karlas Ove Knausgårdas – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, dėl savo stiliaus lyginamas su Marceliu Proustu.

Apie Mindaugo valdomą Lietuvos karalystę likus metams iki pasikėsinimo jį nužudyti

Ar kada nors pagalvojote, kaip galėjo pasisukti Lietuvos karalystės likimas, jei pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas 1263-ųjų naktį nebūtų nužudytas?

Aušros Mažonės „Nežinios fronto linijos“ – 12 išpažinčių apie kario moters likimą

Šioje knygoje susitiksite su Izraelio, Ukrainos, Kenijos, Japonijos, Indijos, Šri Lankos, JAV, Saudo Arabijos ir kitų šalių moterimis, pasirinkusioms karininko žmonos likimą.

Knyga apie lietuvius prieš 100 metų – kuo didžiavosi ir ko gėdijosi

Autorius tarsi atsuka veidrodį į mus pačius: viena vertus, lietuvių tikrovė prieš 100 metų atrodė visiškai kitaip, kita vertus – daugelį mūsų protėvių pažiūrų ir bruožų atpažinsime ir šių dienų tautiečių gyvenime.