V. Baublienė: ką sužinojau apie kremus, pabendravusi su keliom kosmetologėm

Visai netikėtai išklausiau naudingą paskaitą. O parbėgusi namo, puoliau kratyti visus kremų likučius, ant indelių ieškodama cheminių sudėčių. Prasidėjo viskas nuo to, kad beveik baigiu savo mėgstamą kremą. Galvojau, paskambinsiu bičiulei, kad apšviestų protą.

Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- R. Mackevičius: visada matyti, kuris vyras vedė moterį, o kuris už jos ištekėjo
- Kaip drabužiais užmaskuoti figūros netobulumus
- Savaitės horoskopas: pasiruoškite permainingoms dienoms
- Gudrybės, kaip sudeginti kuo daugiau kalorijų
- Šiupininė sriuba

Dezida Tamulionienė – geros ir net labai geros kosmetikos „Pevonia Botanica“ atstovė Lietuvoje. Neabejoju jos žiniomis, kaip ir ilgamete pažintimi. Be to, žinau, tikrai neskatins rinktis tik jos produktą ir nieko kitko.

Tad mano klausimas buvo vienas – kaip ieškoti kremo ir ką pamatyti jo etiketėje?

Klausydama draugės atsakymų prisirašiau kelis A4 lapus. Čia gi esmę mėginsiu suguldyti glaustai.
Neseniai grįžusi iš pasaulinio „Antiage“ kongreso Monake Dezida žino milijoną naujovių. Bet, sako, jų esmė yra paprasta – pasaulis vis labiau žvalgosi į progresyvias gražinimo ir jauninimo priemones, sukasi nuo plastinės chirurgijos ir kosmetikoje deklaruoja natūralumą bei sveikatinimą.

Taigi toliau dalykiškai grįžtu prie kremų ir jų pasirinkimo, nes jie iš esmės susiję su sveikata. Gal net daugiau nei su grožiu, turint galvoje šiuolaikinę visa ko chemizaciją.

Tiesa, neseniai pati sau priėjau tiesiog „genialios“ išvados – didžioji kremų esmė yra ta, kad kiekvienas iš jų gali drėkinti ir suteikti odai gaivos. Ir jei produktas nealergizuoja ir neerzina, – ko daugiau reikia. Tik vieni – pigūs, o kiti – brangūs, nes vieni pilni pigios, o antri – prašmatnios chemijos.

Kai taip juokaudama išsižiojau, maniau, Dezida priplos vietoje. Suprantu, kiekvienas gamintojas ar atstovas už savo produktą gula kryžiumi. O kai paminama reputacija, už tai norisi šaudyti.

Kad nešaudytume kur nereikia, pasistengiau būti objektyvi ir remtis dar keliais šaltiniais. Todėl po pirmojo pokalbio su žinomo produkto atstove susisiekiau su dar keliomis specialistėmis. Telefonu pakalbėjau su gydytoja Ramune (nenorėjo būti minima pavarde) ir nušoviau pajusti profesionalios priežiūros privalumų pas kosmetologę Nataliją.

Gydytoja Ramunė, turinti savo kabinetą Klaipėdoje ir dirbanti su „Filorga“, „Guinot“ ir „Pevonia“ kosmetikos produktais, prisipažino, jog per dvejus metus, gaivindama klienčių odą „Pevonia“ preparatais, nesulaukė nė vienos alerginės reakcijos.

Kosmetologė Natalija iš „Beža“ salono tikino, jog jos darbo priemonė – japonų kosmetika „Hyalogy“. Irgi neprilygstama – veido kremai tinkami net akių odai, nes paremti japonų asketiškumo ir tobulumo filosofija. Nei alergijų, nei kito blogio.

Dar paaiškėjo, jog profesionalai, dirbantys su oda, į kremus žiūri kaip į maistą. Ir jei jau išaugome iš trumpų kelnių ir bet kokio š… į burną nededame, kodėl nesukame galvos, kokią naftą tepame ant savęs…

Oda – didžiausias žmogaus organas, per ją organizmas pasisavina daug ko.
Tačiau, kad nebūtų painiavos, pašnekovės iškart atskiria du dalykus: profesionalų naudojamą kosmetiką ir masinius produktus. Kuo jie skiriasi?

Mano kalbinti profesionalai renkasi tik tuos produktus, kuriems atlikti tyrimai ir gauti kokybės sertifikatai, kremų formulės patentuotos ir jose nėra paslapčių. Beje, pasak Dezidos Tamulionienės, jei gamintojas kalba apie slaptas formules ir paslaptis, bėk toliau.

Kokia čia slypi klasta? Labai paprasta – arba produkto sudėtyje yra neleistinų dalykų, arba nėra nieko gero. Radikalu? Deja, taip.

Taigi pirmoji taisyklė – venkite produktų su paslaptimis.
Antroji – profesionali kosmetika yra taupesnė kosmetika.

Taip tikina visos trys kalbintosios. Kokybė visada atsieina pigiau. Jos reikia mažiau ir jos poveikis – vertingesnis. Tik atrodo, kad eidama pas kosmetologę pinigus leidi vėjais. Anaiptol. Prasidėjus odos senėjimui – sako, tai vyksta jau net nuo 20 metų (baisu!) – svarbiausia ją tinkamai prausti ir maitinti.

Kodėl kosmetologai tai padaro geriau nei mes savo vonioje? Nuoširdžiai pripažįstu, specialistei įrodinėjau, kad puikiai išmanau, kaip ir kuo valyti veidą. Klausė klausė ji, o po to pasakė – galvoji, kad mozodama pieneliu, valai… Tikrai galvoju. Bet kai ji pavalė mano stipriai ir nuoširdžiai nupraustą veidą, atrodė, kad su pudra miegojau visą naktį. Pasižadėjau bent kartą per mėnesį eiti praustis pas profesionalus.

Kitas dalykas – profesionalai valo pagal odos tipą ir porų dydį, ir odą maitina, tik išvalę visas jos skyles. Ir tik po to atstato odos drėgmės balansą, o tai yra svarbiausia. Neužteplioti ir nepritapšnoti, bet sudrėkinti iš paviršiaus, kad oda pasakytų – ačiū.

Negana to, specialistas parenka odai tinkamiausias priemones, kurias namie vartoti saugu, tikslinga ir ekonomiška, jos skalsesnės. Nesakau, kad kosmetologės paslaugos man kainavo pigiai, už kartą sumokėjau arti 100 eurų. Bet juk ne kasdien.

Tai va. Ir jei visa ta pasakojimo dalis skamba kaip slaptas įtikinėjimas duoti užsidirbti kosmetologėms, atvirai sakau: nė viena nenorėjo minėti savo pavardės, nes klientų turi per akis.

Toliau skaityti verta toms, kurios dar vis galvoja, kur čia kas paslėpta ir kur link sukama.

Taigi jei perkate kremus parduotuvėje ir dar renkatės žinomą vardą, turite žinoti štai ką.

Pirmiausia – privalu nemažai ir atidžiai skaityti. Tačiau kas turi kantrybės tyrinėti molekulių dydžio raides aprašuose? Aš tikrai tingiu, tad pripažįstu, jog griebdavau vardą. Ir skirtingais gyvenimo etapais į akis krito vis kiti vardai. Juk ieškai geriausio.

Buvo laikas, kai „L‘Oreal“ kremai atrodė kosmetikos viršūnė. Dabar, kai ta viršūnė kažkodėl nuolatos nukainojama net „Drogo“ parduotuvėje, reikalas patraukliai nebeatrodo. Bet galbūt kažkam tai puikiausi kremai.

Vėliau, paprotinta išmaniųjų, dairydavausi į kitokius tepalus, kol neįsisukau į japonų darbelius, vardu „Shiseido“. Man jie – labai patinka. Ir didelis privalumas, kad labai tiksliai išrašoma visų produkto sudėtis.

O sudėtį tyrinėti pageidautina originalo kalba, nes verčiant kai kurios dalys ne iš piktos valios kartais tampa santrumpa „kt.“ Tiesa, japoniškai nelabai ir paskaitysi, bet rimtos firmos viską verčia į anglų ir kitas suprantamesnes kalbas.

Ir jei pvz., rašoma, jog kremas su ikrais, pažiūrėkite kurioje vietoje pažymėti ikrai. Dažniausiai jie minimi aprašo pabaigoje, kur pagal produkto sudėties masę medžiagų lieka 0,000…

Dezida Tamulionienė tikina: odai palankiausias kremas, kai jo dalių apraše pirmiausia minimas vanduo, aliejus, po to visa kita. Bet ne mineraliniai aliejai. Kremo sudėtyje paprastai būna 30-70 proc. vandens, o patys kremai yra vandens ir aliejų emulsijos, plius praturtintos visokiais gėriais ir blogiais. O kas kremuose yra blogis?

Specialistės patarė, jog neverta rinktis kremo, kuriame esama mineralinių aliejų, parabenų, alkoholio, kvapiklių, vaško, formaldehidų, lanolino, net šlapalo. Kas lieka? Nelabai kas, nes perknisusi visus namie esančius tepiklius, pirktus net vaistinėse ir skirtus itin jautriai odai, radau viso minėto „gėrio“…

Tačiau be konservantų kremų nebūna. Jei taip būtų, jie sugestų per dvi dienas. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokius konservantus naudoja gamintojas. Pvz., „Pevonia“ dirba su penkiais, trys iš jų – cukrus. O trifazei emulsijai ši kompanija ima ispaniškų alyvuogių aliejų. Tokių kremų formulės pagrindą sudaro: vanduo – aliejus – vanduo.

Dar verta rinktis tą kompaniją, kuri atlieka savo produktų tyrimus. Brangus tatai malonumas, todėl apie jį gamintojas visada visada visada pažymi, nes tyrinėti savo produkto poveikį gali tik stambios, rimtos ir į reputaciją investuojančios kompanijos.

Be to, svarbu nesvaigti mados vardais. Galingi mados prekių ženklai savos kosmetikos nekuria, jie naudoja kitų gamintojų bazinius produktus, kuriems tik prideda savo skambų vardą. Iš esmės, nieko blogo, ir nėra net abejonės, kad bet kokių gamintojų į kompaniją žymieji vardai nesirenka, bet… ir neatskleidžia. Vardo reputacija nesiejama su bet kuo.

Norėdama tuo įsitikinti, visaip išvarčiau savo „Chanel“ kūno pienelį: nei sudėties, nei gamintojo, tik vardas ir „Made in France“. Matyt, buvo ant dėželės, bet tuomet kai pirkau, dar taip nesirūpinau chemija kosmetikoje.

Beje, verta nepamiršti vienos senos tiesos – stambieji mados vardai gyvena iš kvepalų ir kosmetikos produktų, bet ne iš mados.

Toliau. Jei ant kremo dėžutės visgi randate sudėtį, bet nieko joje nesuprantate ir neišmanote ką reiškia cheminė ir technologinė terminija, nusifotografuokite etiketę ir namuose nepatingėkite nerti į visagalį Google, ten rasite išaiškinimą visko, kas užkoduota įmantriais pavadinimais. Plaukai pasišiauš…

Kai prieš kurį laiką ėmiau interviu iš meilės romanų rašytojos Susannos Kubelkos, ji tikino vietoje kremų vartojanti tik aliejus. Po tos laidos daug kas klausinėjo – ji ką, tikrai atrodo tokia jauna kaip per televizorių. Tikrai. Atrodo jauna. Bet netikiu, kad nuo aliejų.

To paties irgi klausiau savo kremų temos pašnekovių. Ar aliejus gali būti panacėja? Pasak specialisčių, nė vienas natūralus produktas pagal molekulinę masę negali patekti į giliuosius odos sluoksnius. Net vanduo ten neįsiskverbia. Jei būtų kitaip, norint sudrėkinti veidą, pakaktų gerokai panardyti vandenyje ir oda prisiurbtų kaip kempinė. Tačiau taip nėra.

Mūsų klimato juostoje nėra nei pakankamai drėgmės, nei šilumos, prie kurių aliejus palankiai veikia odą. Tad naudoti jį verta tik po karštų maudynių ir ant drėgnos odos. Kitaip, anot kosmetologės Natalijos, aliejus užkemša poras, sukuria ant odos plėvelę ir sulaiko natūralų organizmo drėgmės judėjimą, kad ji neišgaruotų.

Pasak klaipėdiškės gydytojos Ramunės, „aliejaus klientes“ išduoda pilkesnis odos atspalvis.

Ir kaip sakė Dezida Tamulionienė, jei odai padeda vien aliejus, reikia dėkoti savo genetiniam kodui, tik ne per ilgai, nes laikas nugali visus kodus.

O pabaigoje – iš kitos operos.

Dar neseniai buvo gaji mintis, esą Rytų Europai gaminami prastesni kosmetikos produktai. Prisipažįstu, lygiai taip pat mąsčiau ir aš. Tol, kol nepasišnekėjau su keliais rimtais žmonėmis iš pripažintų ir tarpusavyje konkuruojančių kosmetikos kompanijų – “Matis” ir “Sothys”. Ir visi kalbėjo panašiai bei nieko nebijojo rodyti. Tad pasivaikščioję po jų laboratorijas ir gamybos cechus, įkurdintus gerokai toliau Paryžiaus, išgirdome: “Gal manote, kad Rytų Europai statomi atskiri cechai ir specialiai kuriamos prastesnės receptūros? Mes ne tokie turtingi, kad taip sau leistume mėtytis“.

Taigi turtingi taupo. Ir investuoja protingai. O to visiems verta mokytis laiku.

Ir dar norėjau pridurti profesionalių produktų kainas, bet kas domisi, – ras interneto puslapiuose.

Ko gero, kol kas svarbiau po truputį griauti mitą, kad kokybė – neįkandama.

„iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis