Ar kremai gali sustabdyti senėjimą?

 (5)
Veiklioms moterims patinka viskas, kas iš tikrųjų veikia. Ko labiausiai tikėtis iš brandžiai odai skirtos kosmetikos?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kai vaistinėje kiek dvejodama ir vėl stabteliu ties daugelį metų naudojamu mėgstamu drėkinamuoju serumu, prie manęs priartėja konsultantė ir atsargiai pasiūlo: „O gal norėtumėte išbandyti ką nors veiksmingesnio, tinkamesnio jūsų amžiui?“ Atsidūstu. Ir ką aš bandau apgauti tais plėšytais džinsais ir blizgia kuprinyte? Mano oda iš tolo šaukia, kiek man iš tikrųjų metų. Matyt, keršija už tai, kad vis dar privengiu tų prabangių, veikliųjų medžiagų gausių kremų. Taip elgiuosi ne todėl, kad gailėčiau pinigų savo grožiui puoselėti, bet todėl, kad negaliu išsirinkti.

Priemonių aprašymai nėmaž nepadeda, tik dar labiau klaidina, mat, pagal juos, visa brandžiai odai skirta kosmetika drėkina, maitina, skaistina, stangrina, lygina raukšles ir stabdo senėjimo procesus. Skiriasi tik prekių ženklų pavadinimai ir kaina. Kaip atskirti, kas yra tiesa, o kas – tik rinkodaros triukas? Galėčiau paklausti paslaugiosios konsultantės, bet ant jos chalato šviečiantis logotipas iš anksto sufleruoja, kokio prekių ženklo priemones ji rekomenduos. Tad šįsyk pagalbos kreipiuosi į dermatovenerologę Juliją Mozūraitienę.

Ko negali kremai

„Atstato įdubusias veido sritis“, „formuoja veido ovalą“, „išlygina mimikos raukšles“ – ir kokie tik stebuklai mums nežadami pagal kai kurių kremų ir serumų aprašymus. J. Mozūraitienė nusodina ant žemės. „Prieš pradedant kalbėti apie veiksmingą kosmetiką, reikėtų aiškiai nubrėžti, ko galime iš kremo tikėtis, o ko – tikrai ne. Tuomet ir nusivylimo, esą jis neveikia, bus mažiau, – sako ji. – Verta žinoti, kad kremai ir serumai veikia tik paviršinį odos sluoksnį epidermį. Po juo dar yra derma, arba tikroji oda, po šia – poodinis riebalų sluoksnis. Po juo – raumenų karkasas ir kaulai. Žmogui senstant, kinta visos struktūros. Kaulai smulkėja, raumenys praranda elastingumą, tirpsta poodinis riebalų sluoksnis, lėčiau atsikuria dermoje esantis elastinas, kolagenas, hialuronas ir pats epidermis. Joks kremas negali patempti nukarusios odos ir atkurti veido ovalo – su amžiumi raumenys ir oda tiesiog pasidaro per dideli smulkėjantiems kaukolės kaulams, tad naivu tikėtis, kad kremas juos „pririš“ atgal. Kosmetika neatkurs ir įdubusių veido vietų, nes tai nutinka dėl nykstančio poodinio riebalų sluoksnio. Net mimikos raukšlių kremai neišlygins, nes jos formuojasi dermoje.“

Joks kremas negali patempti nukarusios odos, atkurti veido ovalo, net išlyginti mimikos raukšlių.

Siekiančiosioms tokių tikslų J. Mozūraitienė pataria nemėtyti pinigų brangiems kremams – odos perteklių pašalinti gali tik skalpelis, o įdubusias veido vietas bei gilias raukšles išlygina užpildai.

„Kremai veiksmingi, jei norime odai sugrąžinti spindesį, švelnumą, sveiką spalvą, išvengti pigmentinių dėmių“, – sako dermatovenerologė. Ar jie gali pristabdyti ir odos senėjimo procesą? „Ir taip, ir ne, – sako J. Mozūraitienė. – Odos senėjimas yra dviejų tipų: biologinis (arba fiziologinis) ir priešlaikinis. Natūralus senėjimas yra nulemtas genetinių veiksnių. Būdai jo išvengti dar neišrasti. Priešlaikinį senėjimą nulemia aplinkos veiksniai: stresas, kai kurios ligos, hormoniniai pokyčiai, žalingi įpročiai, vaistai, užterštas oras, bet labiausiai – ultravioletiniai spinduliai. Ne veltui jis dar vadinamas fotosenėjimu. Todėl pirmas dalykas, ko reikia brandžiai odai – saugoti nuo saulės. Visi dieniniai kremai turi būti su SPF filtrais.

Ar kremai gali sustabdyti senėjimą?
© Vida Press

Ir nuo priešo, ir nuo draugo

„Jie dieną naktį mane saugo – ne tik nuo priešo, ir – nuo draugo“, – apie savo karinguosius brolius kalbėjo Eglė V. Mykolaičio-Putino poemoje „Žilvinas ir Eglė“. Panašiai elgiasi ir epidermis. „Svarbiausia odos funkcija yra apsauginė, – sako J. Mozūraitienė. – Sveikas epidermis nepraleidžia į gilesnius sluoksnius ne tik pavojingų medžiagų, toksinų, bakterijų ir ultravioletinių spindulių, bet ir to, ką laikome gėriu, – vitaminų, mineralų, vandens ir t. t. Vaizdingai kalbant, mūsų epidermis yra tarsi plytų siena. Plytos – tai odos ląstelės keratinocitai, o šiuos sulipdantis „cementas“ – lipidų, riebalų rūgščių, cholesterolio, keramidų mišinys.

Ta plytų siena yra padengta hidrolipidine plėvele, trukdančia pasišalinti drėgmei. Jei plėvelė skylėta, net ir iš dažnai drėkinamos odos vanduo išgaruos vos patekęs. Hidrolipidinę plėvelę ardo šarminiai prausikliai, muilai, alkoholio turinčios priemonės, ultravioletiniai spinduliai, įvairios ligos, pernelyg uolus cheminis ir mechaninis šveitimas. Jauna, sveika oda atkurti plėvelę geba ir pati, bet su amžiumi oda tampa sausesnė, trapesnė, nebesugeba pati atsikurti, todėl būtina ją papildomai drėkinti ir minkštinti. Geriausiomis drėkinamosiomis savybėmis pasižymi kremai su pieno rūgštimi, šlapalu, hialurono rūgštimi, aminorūgštimis ir kt. Minkština priemonės su augaliniais arba mineraliniais aliejais, trigliceridais, lanolinu, keramidais, skvalanu ir kt. Šios medžiagos apgaubia odą plėvele ir neleidžia išgaruoti vandeniui.“

Remontuoti reikia ir su amžiumi kiek apgriūvančią „plytų sieną“ – joje atsiranda įskilimų ir įtrūkimų, vienos mirusios ląstelės gula ant kitų, oda tampa ir porėta, ir sausa, o pernelyg uoliai tepami netinkami kremai neretai tik apsunkina ją papildomu sluoksniu. Tad reikėtų stengtis tas senas „plytas“ pakeisti naujomis. Kad mūsų oda užsigeistų jas gaminti, turime padėti – pašalinti dalį negyvų ląstelių. Pasak dermatovenerologės, ypač veiksmingai šį darbą dirba alfahidroksirūgštys (AHA). Jos ne tik pašalina negyvėles, bet ir daugiau naudingų funkcijų: tarkim, pieno rūgštis drėkina, daro odą švelnesnę ir tolygesnės spalvos, glikolio padeda kovoti su pigmentinėmis dėmėmis, skatina kolageno gamybą.

Dalis medžiagų į epidermio vidų gali patekti pro poras, plaukų folikulus ir vadinamąjį „cemento“ sluoksnį. „Lengviausiai jis praleidžia tuos elementus, kurių turi pats, tarkim, lipidus. Šie geba ne tik pasiekti gilesnius epidermio sluoksnius (šių yra net 7), bet ir puikiai pernešti kitas medžiagas. Taigi lipdų beveik visuomet dedama į odos priežiūros priemones“, – sako J. Mozūraitienė.

Ar kremai gali sustabdyti senėjimą?
© Vida Press

Kova su raukšlėmis

Kone visų brandžiai odai skirtų kremų aprašymuose rasime frazę, esą jie saugo nuo raukšlių susidarymo ar netgi išlygina jau esamas. Jei tokį poveikį kai kurie kremai ir turi, tai jis – minimalus. Gilios raukšlės formuojasi dėl dermos pokyčių. Joje esantys kolageno, elastino skaidulos ir hialurono rūgštis yra atsakingi už mūsų odos tvirtumą, stangrumą, putlumą. Šį sluoksnį galima palyginti su čiužiniu, kurio spyruokles atitinka kolageno ir elastino skaidulos, o užpildą – gelinio pavidalo hialurono rūgštis. Kuo daugiau drėgmės užpildas pritraukia, tuo putlesnė, lygesnė tampa oda, tačiau visa tai bus nieko verta, jei spyruoklės bus sulūžusios ir pasenusios, deja, su amžiumi kolageno ir elasino skaidulų atsinaujinimo procesai sutrinka. Gal padėtį galėtų pagerinti kremas su kolagenu ar hialurono rūgštimi?

Pirmas dalykas, ko reikia brandžiai odai – saugoti nuo saulės. Visi dieniniai kremai turi būti su SPF filtrais.

Deja, šios medžiagos dėl per stambių molekulių neturi jokių galimybių prasiskverbti iki dermos. O jei ir pavyktų tai padaryti, naudos būtų nedaug. Bent jau iš kolageno. Su amžiumi kolageno skaidulos liaujasi skaidytis, ima kauptis odoje, tad jei šalia atsirastų naujų, padėtis tik pablogėtų. Pagerinti ją galime skatindami šias skaidulas skilti ir gamintis naujas. Geriausiai šią funkciją, pasak J. Mozūraitienės, atlieka lazerinės odos procedūros arba hialurono rūgšties ir kitų veikliųjų medžiagų tiesioginės injekcijos į odą. Iš kosmetikos komponentų kolageno gamybą gali pagerinti antioksidantai: vitaminas C, E, kofermentas Q10, mat jie kovoja su skaiduloms gamintis trukdančiais laisvaisiais radikalais. Taip pat glikolio, pieno, salicilo rūgštis. O geriausiai to, kas gausina laisvųjų radikalų gretas: intensyvių ultravioletinių spindulių, rūkalų, alkoholio ir t. t., vengti.

Tiesa, J. Mozūraitienė kremų su kolagenu nurašyti nepataria. „Kolagenas tiesiog atlieka kitokią funkciją. Dėl per stambių molekulių šis komponentas lieka odos paviršiuje ir jį drėkina, be to, sudaro plėvelę, kuri džiūdama traukiasi ir patempia odą, sukuria stangrinamąjį efektą. Kosmetikai gaminti naudojami ir gyvulinis, ir jūrinis kolagenai. Geresnėmis savybėmis pasižymi pastarasis, bet dažniau naudojamas iš didesnių, kietesnių molekulių sudarytas gyvulinės kilmės. Tokio perteklius odos būklę gali net pabloginti, nes jos paviršiuje susidaro nemenka orui nelaidi plėvelė, užkemšamos poros. Ypač – jei oda nenušveista, dengiama storo suragėjusių ląstelių sluoksnio. Kita vertus, kolagenas turi atkuriamųjų savybių, padeda greičiau gyti žaizdoms.“

O kaip hialurono rūgštis (HA)? Juk ji minima kone kas antro drėkinamojo kremo, serumo ar kaukės sudėties aprašyme. Ar ji irgi ne itin naudinga? „Hialurono rūgšties molekulės taip pat labai stambios, jos neleidžia komponentui įsiskverbti giliau, tad drėkinamas tik paviršinis odos sluoksnis, – sako dermatovenerologė. – Tiesa, dabar yra specialių technologijų, leidžiančių molekules susmulkinti, tačiau tai nepadeda rūgščiai nukeliauti už epidermio. Tiesa, negalima sakyti, kad HA nedaro naudingo poveikio. Jos molekulė geba pritraukti 1000 kartų daugiau vandens nei sveria pati, todėl hialiurono rūgštis yra puikus drėkiklis, užpildo tarpelius tarp epidermio ląstelių ir oda tampa putlesnė, lygesnė, sumažėja smulkių raukšlelių. Įterpti HA į dermą ir šiek tiek kompensuoti ten esančios natūralios trūkumą galima tik injekcijomis.“

Laisvųjų radikalų gaudynės

J. Mozūraitienės teigimu, labiausiai priešlaikinį odos senėjimą skatina laisvieji radikalai. Oksidacijos, natūralaus medžiagų apykaitos proceso, metu atsirandančios deguonies molekulės neturi vieno elektrono, tad ima plėšikauti – trūkstamą atima iš sveikų ląstelių molekulių. Kai organizmas ima nebespėti pats susitvarkyti su laisvaisiais radikalais, pažeidžiama vis daugiau ląstelių, dėl to sutrinka organų veikla, ima šlyti sveikata, pilkėti, raukšlėtis, gyvybingumą prarasti oda. Kovoti su šiais kenkėjais padeda minėtieji antioksidantai – jie sugaudo laisvuosius radikalus prijungdami prie savęs ir taip sumažindami jų keliamą žalą. Dalį antioksidantų organizmas gamina pats, dalį gauname su maistu. Gal tuomet užtenka valgyti tinkamą maistą ar vartoti papildus?

Kadangi laisvųjų radikalų atsiradimą skatina ir neigiami aplinkos veiksniai, odoje „plėšikų“ susidaro itin daug, tad, pasak dermatovenerologės, tinkama kosmetika padeda juos neutralizuoti greičiau. Mokslininkai atranda vis naujų antioksidantų, bet nereikėtų pamiršti ir laiko patikrintų. „Vienas galingiausių antioksidantų yra mums gerai pažįstamas vitaminas C. Be to, jis skatina kolageno sintezę, šviesina ir skaistina odą, – teigia pašnekovė. – Deja, vitaminas C yra labai nepatvarus, greitai suyra dėl šviesos, deguonies, šilumos poveikio, todėl geriausiai, jei kosmetika su vitaminu C yra neperšviečiamoje talpoje su pompa arba jis milteliu pavidalu supakuotas į vienkartines ampules, kad su priemone būtų galima sumaišyti prieš pat vartojant.“ Geriausiai naudoti antioksidantų kompleksus. Štai viena vitamino E molekulė gali neutralizuoti net iki 100 laisvųjų radikalų, bet, kovodama su jais, ji pati pakinta. Todėl labai sėkmingas yra vitaminų E ir C duetas: riebaluose tirpus E padeda gilyn nunešti vitaminą C, o šis padeda atkurti dėl oksidacijos pakitusį vitaminą E. Dar veiksmingesnis yra jų ir kofermento Q10 derinys. Su laisvaisiais radikalais sėkmingai kaunasi ir vitaminai A, K, gintaro rūgštis.

Mūsų organizme nėra nei perlų, nei aukso, nei deimantų, nei safyrų, tad šios medžiagos neturėtų būti mums labai naudingos.

Regeneruoti ar patempti?

Pagunda patempti glembančią odą su amžiumi darosi vis didesnė, todėl ranka pati tiesiasi į stangrinamąsias priemones, kurių pavadinime yra žodis „lift“. O gal regeneruojamoji kosmetika ar kaukės daro didesnį poveikį? Pasak J. Mozūraitienės, tai yra skirtingi dalykai.

„Regeneruojamąsias priemones skiriame, kai oda pažeista, labai išsausėjusi, kamuojama egzemos, yra įtrūkimų, įbrėžimų, – tvirtina pašnekovė. – Tokiuose kremuose esančios veikliosios medžiagos (vitaminai, antioksidantai, hialurono rūgštis, kolagenas, lipidai, pantenolis ir kt.) padeda greičiau atkurti hidrolipidinę plėvelę, skatina atsinaujinti odos ląsteles, sugyti žaizdeles ir taip atkurti pažeistą odą. Juos reikėtų naudoti tam tikru metu, tarkim, pavasarį ir rudenį, kai oda yra veikiama sauso oro, vėjo, šalčio. Stangrinamosios priemonės būna dvejopo poveikio – ilgalaikio ir trumpalaikio. Ilgalaikio poveikio kremai yra mums įprastos brandžiai odai skirtos priemonės su jau minėtais priedais, tiesiog dėl didesnio įtaigumo pridedamas žodelis „lift“. Trumpalaikio poveikio kremai veikia akimirksniu, bet trumpam. Paprastai juose esantys baltymai, jų fragmentai (peptidai) arba kolagenas suformuoja plėvelę ir džiūdami odą patempia. Dėl to smulkios raukšlelės išsilygina, oda atrodo lygesnė, stangresnė. Panašus efektas tarsi užtepus ant odos kiaušinio baltymą. Tokios priemonės puikiai tinka prieš renginius, bet piktnaudžiauti tuo nereikėtų, nes jos šiek tiek džiovina, ypač, jei jose yra alkoholio. Prieš naudodamos tokį kremą ir jį nuvaliusios odą pridrėkinkite ir atkurkite jos apsaugą.“

Kiek atsargiau J. Mozūraitienė vertina sensacingus pranešimus apie prabangioje kosmetikoje esančias ypatingąsias medžiagas – DNR fragmentus, perlus ar kitus brangakmenius.

„Mūsų organizme nėra nei perlų, nei aukso, nei deimantų, nei safyrų, tad šios medžiagos neturėtų būti mums labai naudingos, – sako ji. – Nesu tikra, ar jų išvis dedama į kremus, ar tik ko nors panašaus į jas. Bet kuriuo atveju susmulkinti mineralai, atspindėdami šviesą, gali suteikti odai švytėjimo, dėl to susidaro optinė apgaulė – oda atrodo lygesnė, sveikesnė, aksominė. Manau, išmintingiau būtų rinktis dekoratyvinę kosmetiką su šiais priedais, o odai prižiūrėti naudoti iš tikrųjų ją puoselėjančias priemones. Dėl DNR fragmentų daromi tyrimai, mokslininkai dėl jų veiksmingumo diskutuoja. Tai – nukleotidų seka. Patekę į organizmą (pvz,. įšvirkšus į odą arba raumenį), jie arba pasišalina, arba sukelia imuninę reakciją, arba suyra iki laisvų nukleotidų, o šie gali tapti nuosavos DNR statybine medžiaga. Tik neaišku, kaip tai veikia užtepus ant odos – ar skverbiasi ir kiek giliai. Jei patenka tik į raginį odos sluoksnį, neaišku, ką tie DNR fragmentai ten gali gero nuveikti, nebent tik padrėkinti. Tad nors ir skamba labai novatoriškai, šios nukleorūgštys veikiausiai nėra kuo nors pranašesnės už, tarkim, peptiduose esančias aminorūgštis.“

4 brandžios odos pagalbininkai

Ar kremai gali sustabdyti senėjimą?
© Asmeninio albumo nuotr.

Pataria dermatovenerologė Julija Mozūraitienė

1. Apsauga nuo saulės. Veido priemonę su didesniu ar mažesniu apsauginiu filtru naudokite nuolat – žiemą ir vasarą, dirbdamos ir poilsiaudamos.

2. Antioksidantai. Ieškokite serumų su vitaminais A, C, E, D, K, kofermentu Q10 ir kitais laisvųjų radikalų priešais. Tobuliausias derinys – vitaminų C ir E.

3. Priemonės su AHA. Alfahidroksirūgštys veiksmingai padeda pašalinti senas ląsteles, skatina naujų gamybą ir drėkina odą.

4. Drėkinimas. Geriausiomis drėkinamosiomis savybėmis pasižymi kremai su pieno rūgštimi, šlapalu, hialurono rūgštimi, aminorūgštimis. Drėgmę sulaikyti padeda keramidai, aliejai.

Kurią priemonę rinktis

Pataria dermatovenerologė Julija Mozūraitienė

Ampulės. Jei medžiaga yra greitai yranti, geriausiai ją pirkti ampulėmis.

Serumas yra lengvesnės tekstūros nei kremas, jame didesnė koncentracija veikliųjų medžiagų, jis giliau įsiskverbia, tad yra veiksmingesnis.

Kremas labiau nugula paviršiuje, padeda sukurti hidrolipidinę plėvelę, tad jį galima tepti iškart susigėrus serumui ir geriau naudoti riebesnį, kad sudarytų reikiamą „stogą“.

Kaukės skirtos odai palepinti, bet ne kasdien jai prižiūrėti.

Svarbi detalė. Etiketėje užrašytą ingredientų sąrašą reikėtų padalyti į tris dalis. Realų poveikį turi tik pirmajame trečdalyje esančios medžiagos. Antrajame jų būna ne daugiau kaip 10 proc. O esančių gale – tik pėdsakai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Grožis

Estetinės medicinos specialistė išdavė gražios odos paslaptį (2)

„Dažniausia moterų problema – senstanti ir glembanti, papilkėjusi oda, odos tonuso praradimas, pirmosios raukšlės”, – sako Estetinės medicinos specialistė Rasa Marozienė. Pasak specialistės, norint to išvengti praktiškai visoms klientėms specialistai rekomenduoja papildomai vartoti kolageną.

I. Kavaliauskaitė-Morkūnienė: vertingiausia dovana ta, į kurią įdėta daug meilės (1)

Kaip sutikti šventes, kokias dovanas išrinkti, kaip jas supakuoti, kokį kvapą rinktis kalėdiniu laikotarpiu, – tai ir dar daugiau buvo galima sužinoti apsilankius šventiniame „L'ccitane“ vakarėlyje.

Atskleidė, kokios šukuosenos bus madingos kitąmet (1)

Žinomos moterys bandė įminti tobulų plaukų paslaptį.

Ką Christie Brinkley daro, kad atrodytų ne 63-ejų, bet 36-erių (26)

Christie Brinkley (63 m.) modeliu dirbti pradėjo prieš daugiau nei keturiasdešimt metų, tačiau jos oda vis dar švyti, plaukai yra sveiki ir spindintys, o figūra – pavydėtina. Kokia šios gražios moters paslaptis?

Ką valgyti norint turėti gražesnę ir jaunesnę odą

Nors žmonių amžius ilgėja, noras atrasti stebuklingąjį jaunystės eliksyrą nemąžta. Mat neužtenka gyventi ilgai, norisi kuo ilgiau išlikti jaunam, sveikam ir gražiam. Kaip tai pasiekti, pataria mitybos specialistė Tjorbjörg Hafsteisnsdóttir iš Skandinavijos.

Kasdieniai įpročiai, garantuosiantys odos jaunystę (1)

Net prabangios makiažo priemonės ir vardiniai drabužiai nepadės atrodyti žaviai, jei oda nebus skaisti ir sveika, plaukai nežvilgės, o savijauta bus prasta. Jei norite ne tik gražiai atrodyti be storo makiažo sluoksnio, bet ir gerai jaustis, pakaks kelių nedidelių, naujų kasdienių įpročių.

Plaukų stilistės R. Morozovienės salone – šukuosenų šou (1)

Dešimtus metus skaičiuojantis plaukų stilistės Rūtos Morozovienės valdomas grožio salonas pristatė savo naują pavadinimą „Cut Code“.

Makiažas pagal zodiako ženklą – koks labiausiai tinka jums? (3)

Horoskopais kliaunamės priimdamos svarbius sprendimus, planuodamos savo veiklą ar ieškodamos atsakymų į gyvenimiškus klausimus. Tad nieko keisto, kad jais pasitikėti galime ir priimdamos sprendimus dėl savo grožio. Portalas nylon.com aprašė, į kokius grožio produktus dėmesį reikėtų atkreipti kiekvienai zodiako ženklų grupei.

SPA namuose, arba Amžinai 39-erių

Galima iš pirmo žvilgsnio įsimylėti žmogų. Na, gal dar šalį arba dainą, bet ar galima pamilti kosmetiką? Pažįstama kosmetologė tikina, kad įmanoma ir tai. Štai ji iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo prekių ženklo „Dr. Grandel“ grožio priemones ir sulig kiekviena diena ši meilė tik stiprėja. Susigundau jas išbandyti ir aš.

Julios Roberts grožio paslaptys. Kaip išlaikyti puikią išvaizdą po 50-ties? (11)

Julia Roberts (50 m.) yra moteris, kurios grožis ir charizma užkariauja net didžiausius skeptikus. Nieko keisto, kad ji iki šiol yra vadinama gražia moterimi. Sulaukusi penkiasdešimties ir susilaukusi trijų vaikų, ji vis dar puošia gražiausių pasaulio žmonių sąrašų viršūnes. Kokia jos paslaptis?