Skaiva ryžosi atsikratyti fotelio merės titulo

 (3)
Radijo, TV laidų ir renginių vedėja Skaiva Kraujalė 2016 metus pradėjo svarbiomis gyvenimo būdo permainomis. Jauna moteris pasiryžo mažiau sėdėti — daugiau judėti ir vasaros sezoną pasitikti ne fotelio merės, o judesio meistrės amplua. Kad reikia daugiau fizinio aktyvumo, Skaivai parodė Didysis savijautos testas.
Skaiva ryžosi atsikratyti fotelio merės titulo
© „Eurovaistinės“ nuotr.

„Atlikusi testą, iš dešimties balų gavau tik penkis. Tikėjausi šiek tiek daugiau. Manau, kad maitinuosi sveikai, stengiuosi nevartoti greitojo maisto, produktų, kuriuose yra cukraus, bet mano problema, kaip parodė ir testas, kad nepakankamai judu. Darbas yra sėdimas, visur važiuoju automobiliu ir vaikštau išties nedaug. Akivaizdu, trumpi pasivaikščiojimai su šunimis nėra pakankamas fizinis aktyvumas“, – pripažįsta Skaiva.

Skaiva ryžosi atsikratyti fotelio merės titulo
© „Eurovaistinės“ nuotr.

Fotelio merės titulą pelniusiai Skaivai sveikos gyvensenos specialistai pataria bent kelis kartus per savaitę pasimankštinti arba aktyviai pajudėti.

„Mano sesers naujametis pažadas — padaryti mane judančiu žmogumi. Ne kartą pati bandžiau tokia tapti, tačiau vis nepavykdavo. Ir šį kartą kolega Gintas suabejojo mano pasiryžimu, ir tiesioginio radijo eterio metu susilažinome, ar man tikrai pavyks. Vasaros pradžioje vienas iš mūsų Rotušės aikštėje bus apipiltas vandeniu, miltais ir plunksnomis, tada turės bėgti ir šaukti „Aš kvailys, aš pralošiau!“ Jau pradėjau sportuoti ir bus įdomu pakartoti testą po mėnesio. Manau, balas jau bus aukštesnis“, – pasakoja Skaiva.

Skaiva ryžosi atsikratyti fotelio merės titulo
© „Eurovaistinės“ nuotr.

„Eurovaistinės“ inicijuojamu Didžiuoju savijautos testu siekiama sužinoti, kaip jaučiasi Lietuvos gyventojai. Gyventojų prašoma įvertinti savo mitybos, higienos įpročius, fizinį aktyvumą ir emocinę sveikatą. Testas parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriumi prof. Rimantu Stuku.

Skaiva ryžosi atsikratyti fotelio merės titulo
© „Eurovaistinės“ nuotr.

„Kasdien vaistinėse bendraujame su savo klientais, kuriems dažnai kyla klausimų dėl netinkamo gyvenimo būdo. Inicijuojame Didįjį Lietuvos savijautos testą, kuriame kiekvienas gali įvertinti savo asmeninius mitybos, higienos įpročius, fizinį aktyvumą ir emocinę sveikatą. Tikimės, kad jau per pirmąsias savaites testą atliks daugiau nei trisdešimt tūkstančių žmonių, kurie ne tik įvertins savo savijautą, bet ir ims keisti savo įpročius“, – teigia „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.

Didįjį savijautos testą galima atlikti iki vasario 14 d. interneto svetainėje jauskitesgerai.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Graži ir sveika

Kaip seksas susijęs su šlapimo pūslės uždegimu (pasakoja medikas) (17)

Daugeliu atvejų šlapimo pūslės uždegimo - cistito - priežastimi yra apatinių šlapimo takų bakterinė infekcija. Daugiau nei 50% moterų per visą savo gyvenimą suserga cistitu.

Stebėkite šlapimą ir užkirskite kelią rimtoms ligoms

Jūsų šlapimas gali atskleisti daugybę sveikatos sutrikimų, signalizuoti įvairias infekcijas ar informuoti apie netinkamą mitybą. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius spalvos ar kvapo pakitimus.

5 įpročiai, kurie sendina ir labiausiai atsispindi veide (5)

Amžius pirmuosius įrašus daro mūsų veide, tad prisiminkime, kas jam kenkia labiausiai.

Į stresą pažvelkite iš kitos pusės. Interviu su psichologu (4)

Spartėjant gyvenimo tempui, susiduriame su darbų gausa, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos, o nuolatinis skubėjimas sukelia stresą, kurį vėliau ima lydėti nuolatinis nerimas. Visgi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologo doc. dr. Aido Perminas sako, kad, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. Apie stresą ir visa, kas su juo susiję - šiame interviu.

Apie senėjimą - kitaip, arba kodėl to paties amžiaus moterys atrodo skirtingai (9)

Apie senatvę ankščiau ar vėliau susimąstome visi – vieni visais būdais stengiasi nuo jos „pabėgti“, kiti senėjimo procesą priima natūraliai, kai kas mėgaujasi matomais pasikeitimais veide. Kiti skundžiasi su amžiumi atsiradusiomis ligomis, skausmais, veido bei kaklo deformacijomis.

Aukštas kraujospūdis: kas tai yra, kuo gresia ir kaip gydyti (1)

Žmonės dažnai skundžiasi „aukštu spaudimu“. Ar jis pavojingas?

Ką daryti, jei plaukų išslenka vis daugiau? (10)

Suaugęs žmogus vidutiniškai turi 100-150 tūkstančių plaukų, iš kurių 50–100 išslenka kasdien. Tai natūralu, tačiau ką daryti, jei plaukų išslenka vis daugiau?

Griauname mitus apie karpas (12)

Visi esame girdėję, kaip kažkam pavyko išsigydyti karpas keistu, jokiais medicinos tyrimais nepagrįstu būdu. Jei pamatome ant draugės vaiko rankytės pūpsant tokį nemalonų darinį, šia informacija draugiškai pasidalijame.

Jei užkietėjo viduriai (2)

Juozo Vasiliausko knygoje „Žolininko patarimai“ rašoma, kaip kovoti su užkietėjusiais viduriais. Užkietėjus viduriams jis siūlo išbandyti įvairius užpilus. Galbūt jūs išsirinksite jums labiausiai tinkantį ir padedantį.

Nagai išduoda ligas - sužinokite, kokias (9)

Žvilgterkime į savo nagus - galbūt pavyks užbėgti tam tikroms ligoms už akių.

Karpos: ką verta žinoti kiekvienam (46)

Atšilus orams, žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus dėl ant įvairių kūno vietų esančių karpų, kurios, nusimetus šiltus drabužius, ima trukdyti. Kol kas neaišku, kodėl išnaikintos karpos kartais vėl atsiranda ir ar ne todėl tiek daug liaudiškų patarimų, kaip jas gydyti. Tačiau atsiradus karpoms, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.

Ko nežinote apie senėjimą ir ką daryti, kad veidas nesudribtų (18)

Apatinė veido dalis, dar kitaip vadinamasis „jaunystės“ kampas (1 pvz.) ir taisyklingas kaklo fiziologinis linkis (2 pvz.) yra jaunystės atspindys.

Kaip paskatinti plaukų augimą (2)

Plaukams skirti maisto papildai gali padėti jūsų plaukams augti greičiau. Juk kiekviena norime būti patraukli, nepriklausomai nuo to, koks mūsų plaukų tipas.

Profesorius pasakoja, ką reikia žinoti apie hemorojų (8)

Hemorojus – labai dažna liga, kuri daugelio suprantama kaip „nešvengiama būtinybė“ ir apie kurią daugelis vengia garsiai kalbėti.

Sužinokite, kokių vitaminų jums trūksta (6)

Kaip atpažinti, kokių vitaminų mums trūksta, kodėl natūralūs jų šaltiniai geriau nei papildai ir kada vertėtų vartoti papildų.
Pr rgs. 26d.
5°...17°
An rgs. 27d.
5°...16°
Tr rgs. 28d.
8°...15°
Kt rgs. 29d.
10°...17°
Pn rgs. 30d.
13°...20°