Skaiva: kaip „šlykštu“ per akimirką tampa „skanu“

Sveiki, mano mėnuo be cukraus jau persirito į antrą pusę. Atradusi becukrius šokoladus, skanią arbatą ir kitus sveikus dalykus to paprasto cukraus visai nepasigendu.

Tačiau džiaugiuosi kasdien vis išbandydama kažką naujo ir atrasdama produktų, kurių anksčiau tiesiog nepirkdavau. Sveiko maisto ekspertė Guoda man pasiūlė išbandyti dar vieną pusryčių variantą – sausus dribsnius. Sausi dribsniai buvo būtent tas produktas, pro kurį parduotuvėje praeidavau net nesustodama. Avižos? Juk jos arkliams! Arba ligoniams. Na, nepykit, bet tokią nuomonę buvau susidariusi.

Tačiau pasimokiau, kad negalima nusiteikti iš anksto – arbatos istorija mane pamokė, kad nereikia rėžt žodžių „neskanu“ ir „niekada“.

Taigi savo sveikų, be pridėto cukraus produktų dėžėje randu net tris skirtingus sausų dribsnių variantus. Ir šalia – augalinio pieno. Augalinis pienas – veganų mėgstamas gėrimas, jis ne iš karvės pieno, jis daromas iš kokosų arba migdolų (gal dar iš ko nors, bet aš gavau būtent tokius). Man dar paaiškina, kad šiuo metu augalinis pienas labai populiarus, bet dažniausiai į jį dedama cukraus, kvapiklių, konservantų ir pan. O mano gautas EcoMil gamina augalinį pieną ne tik be pridėto cukraus, bet ir be cukraus apskritai (natūralaus cukraus < 0,5 g / 100 ml). Aš pieno nevartoju jau gana seniai, tiesiog mano organizmui jo visai nereikia, na, nebent labai retai įsipilu jo į kavą (o ją geriu itin retai).

Asmeninio albumo nuotr.

Taigi, pirmąją dieną pasiruošiu sau pirmą dubenėlį pusryčių. Su sėklomis ir be cukraus, taip pat ekologiški – taip parašyta ant dėžutės. Ragauju. Avižos avižų skonio. Migdolų pienas čia labai tinka, duoda puikų prieskonį. Sėklos ir razinos labai pagardina – man skanu. Neįprasta, bet skanu. Vyras praeidamas pro šalį, vėl meta juokelį apie veganus. Primenu, viename veganų forume, man yra pasakę, kad negaliu būti vegane, nes veisiu šunis. Neva tai prieštarauja veganizmui. Nuo to karto mūsų šeimoje atsirado kultinis juokas. Vyras mane matydamas valgant augalinį maistą vis pabrėžia, kad tuoj tuoj turėsiu paleisti į laisvę visus savo taksus.

Kitą dieną paruošiu tris dubenėlius visų trijų sausų pusryčių ir kviečiu vyrą paragaut. „Pabūk tu veganas“, – juokauju. Vyras iš pradžių pareiškia, kad atrodo šlykščiai. Po to ragauja tarsi nuodus, kabindamas šaukšto galiuku. Ir piktinasi: „Visai be skonio“. Pasiūlau kabint kaip reikiant su visais priedais. Kabina. Ir mano nuostabai sako: „O, skanu, galiu aš tai suvalgyt?“ Juokiuos – tik akimirka prabėgo nuo „šlykštu“ iki „labai skanu“. Brangusis aiškina, kad visuose dribsniuose esančios razinos ir kitos džiovintos uogos bei sėklos (viename yra dar kažkokių kitokių traškių dribsnių) labai pagerina situaciją. Belieka jam pritarti – tikrai avižų skonio net nesijaučia, o uogos ir sėklos labai skaniai ir net saldžiai pamalonina mano skonio receptorius.

Migdolų ir kokosų pienas irgi švelnaus skonio, vieno gal negerčiau, bet su dribsniais labai gardu. Vyras pasiteirauja, ar gali pilti jo į savo mėgstamų lietinių tešlą vietoje paprasto pieno. Leidimą gauna, o aš gaunu dar vieną pusryčių variantą be pridėto cukraus.

Linkiu ir jums per šį mėnesį atrasti kažką naujo, neragauto ir paįvairinti savo maisto racioną.

Skaiva

P. S. Jei aš jau sugebėjau savo vyrą užkrėsti sveikais produktais, tai jums laikytis plano „mažiau cukraus“ turėtų būti itin lengva.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė: Aš niekada nepagalvojau, kad sausi pusryčiai su avižom, vaisiais, sėklom, riešutais ir pan., gali atrodyti estetiškai nepatrauklūs. Gal kažkada paragavau užsimerkus? Arba tuo laikotarpiu, kai viskas, kas nauja atrodė labai skanu. Bet iš tiesų, vaikai dažnai renkasi ne tokius, o traškius vienalytės išvaizdos dribsnius. Jie taip pat gali būti puikūs (plius dar be glitimo), bet juose sunkiau išvengti pridėto cukraus. Nors ir dribsniuose pridėto cukraus amplitudė didžiulė, pakanka vien paskaityti etiketes ir palyginti.

Asmeninio albumo nuotr.

Skaivos aprašytų sausų pusryčių sudėtis labai turtinga. Vaizdo įspūdis yra viena, o sudėtis ir kokybė – kita. Nepakanka nuspręsti, kokio tipo sausus pusryčius valgysiu, reikia išsirinkti ir derinius. Nes jų būna visokių: su kviečiais ir be jų, su glitimu ir be jo, su uogom bei riešutais ir be jų, pagamintų iš gerų žaliavų ir nelabai, vykusiai suderintų ir nelabai. Pagal sudėtį ir vyraujančios maistingosios medžiagos bus kitokios. Tarkime, galime norėti daugiau skaidulų arba daugiau omega 3 (tokie bus su moliūgų sėklomis, linų sėmenimis).
Nuomonei apie augalinį pieną pritariu, – kai jis visai be cukraus, skonis blankokas. Bet su sausais pusryčiais – pats tas, nes skonio ir taip pakanka. Tačiau pastebėjau, kad atšaldytas augalinis pienas gerokai skanesnis. Ir patiekalams gaminti jis puikiai tinka. Ne tik blynams, bet ir bulvių košei.

O kalbant apie mitybos madas – jos retai atsiranda be pagrindo. Šiandien labai daug žmonių pieno netoleruoja. Ar čia kaltas pats pienas, ar šiuolaikiniai jo perdirbimo būdai, jau kitas klausimas. Bet situacija tokia, kad žmonės ieško, kuo jį pakeisti ir nori pasirinkimo.

Prisijungti prie „Mėnesio be cukraus“ galite ir jūs! Daugiau informacijos – Livinn – sveiki produktai Facebook

Užsakymo nr.: PT_71077764

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis