Jos išvakarėse naujienų agentūra ELTA pakalbino vieną iš dviejų šios Dainų dienos režisierių - Viktoriją Streičą (antrasis režisierius - jos sutuoktinis Kęstutis Jakštas).
Ji gimė Rygoje (tėvas Janis Streičas - žinomas latvių kino režisierius, mama lietuvė, chemikė). V. Streiča yra baigusi Rygos prancūzų licėjų, Latvijos kultūros akademiją, dramos ir miuziklo aktoriaus specialybę, 2004-aisiais - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinio meistriškumo magistrantūrą. Ji - kino bei teatro aktorė, pagrindinių vaidmenų Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatymuose kūrėja, miuziklų žvaigždė, pjesių autorė ir vertėja, taip pat režisierė, renginių vedėja. V. Streičos kūryba įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Dainų šventė - ne spektaklis, čia režisierius negali rinktis, kam patikėti vieną ar kitą vaidmenį, nes jis „gauna“ tūkstančius scenos „veikėjų“ ir jų atliekamų dainų, gal dar šokių sąrašą. Tai ar sunku iš atskirų numerių režisieriui sudėlioti vientisą garsinį bei vaizdinį paveikslą, keliantį puikių emocijų visa tai stebintiems?
Jei apie „dėliojimą“ kalbame, jis - labiau yra šios šventės meno vadovės Danguolės Beinarytės užduotis. Tačiau bet kokiu atveju, tai - bendras komandinis darbas, ir jo rezultatas priklauso nuo mūsų visų pastangų. Žinoma, toje komandoje reikšmingiausi, manyčiau, yra atlikėjai. Jei jie supras, kaip ir ką reikia daryti, o svarbiausia - darys tai su įkvėpimu, kaip sakoma, į dainą širdį įdėję, viskas bus gerai.
Kol kas galutinio rezultato dar negalime pamatyti. Jis, žinoma, šiek tiek išryškės per generalinę repeticiją, bet visu savo grožiu, tikimės, atsiskleis tūkstančių žiūrovų akivaizdoje. Ir tai įvyks šventės vakarą Dainų slėnyje.
Lietuvoje Dainų švenčių tradicija užgimė praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį, kai 1924-ųjų rugpjūtį Kaune, P. Vileišio aikštėje, per nacionalinę Žemės ūkio ir pramonės pasiekimų parodą, surengta ir Dainų diena, kurioje dalyvavo 3 tūkstančiai dainininkų.
Jūsų gimtinėje Latvijoje ši tradicija - gerokai solidesnio amžiaus. Būtent 1873 metais Rygoje šio miesto latvių draugija surengė pirmąją visuotinę Latvijos dainų šventę. Joje dalyvavo lygiai tiek dainininkų, kiek šeštadienį bus Kauno dainų slėnyje, - tūkstantis. Ar šiandien Latvijoje Dainų šventės tradicija tiek apsilpusi, kaip Lietuvoje, ką apskritai ji reiškia latviams?
Manau, galima teigti, kad Latvijoje ši tradicija ir šiandien klesti, nes ją įprasmina kiekvieno pilietinė pareiga - dalyvauti, žiūrėti, matyti. Jei ne su choru, tai drauge su kitais žiūrovais - dainuoti. Tiesiog toks nacionalinis poreikis seniai yra užgimęs, ir jis vis stiprėja. Čia, Lietuvoje, deja, to nėra. O gaila.
Kai 2003-iaisiais atvažiavau į Lietuvą, dažnai paklausdavau draugų, o kada eisime į Dainų šventę, kada kartu visi dainuosime? Nes savyje tebeturiu iš gimtinės atsivežtą tą didelį užsidegimą būti tikroje tautos šventėje, Dainų šventėje, ir pasijausti jos dalimi. Bet daug kas nustebdavo tokius mano klausimus išgirdęs. Dabar nebeklausinėju, nes turėjau progų dalyvauti bei pamatyti skirtumus tarp Dainų švenčių Latvijoje ir Lietuvoje.
...ir jie kalba ne Lietuvos naudai?
Negaliu taip teigti. Tačiau mažas pastebėjimas, - Latvijoje po Dainų šventės niekas neskuba namo. Žmonės nesiskirsto, džiaugiasi buvimo kartu akimirkomis. Dainuoja visi, susimaišę būreliais, - ir atlikėjai, ir žiūrovai, linksminasi. Ir taip iki šeštos ryto.
Tai gal jūsų gimtinėje per Jonines tokios linksmybės su dainomis tęsiasi iki paryčių, kai kur Lietuvoje irgi panašiai būna?
Ne, Latvijoje tokios dainų naktys - nebūtinai Joninių, bet būtinai Dainų šventės tęsinys. Gal kada nors ir Lietuvoje toks metas ateis, kas žino. Tikiu, kad po truputį to link einama.
Užpernai per Kaune vykusią Dainų šventę pasirūpinome daugybe vizualizacijų su dainų tekstais. Kad žiūrovai gerai matytų dainų žodžius ir kartu su dainininkais dainuotų šventės repertuarą. Nes, deja, daug kas ir pačių populiariausių dainų tekstus gal jau yra pamiršęs o gal ir niekada jų nemokėjo. Tai dabar reikėtų žmones paskatinti išmokti. Ir smagu, kad daug kas džiaugsmu kartu su visais atlikėjais dainavo.
Tą patį darysime ir per šią Dainų dieną, kurioje laukiame gausaus žiūrovų būrio. Galiu dar pridurti, kad nė vienam iš jų nereikės pirkti bilieto, nes renginys - nemokamas. Kviečiu visus ateiti, stebėti ir dalyvauti.
Dėkoju už pokalbį.
