Guoda Azguridienė: kosmetika yra labai svarbi sveikatai

„Kokybiška kosmetika turėtų suteikti daugiau nei trumpalaikį grožio efektą”, – knygos „Kosmetika: ką mes darome su ja, o ji su mumis“ pristatyme kalbėjo jos autorė Guoda Azguridienė.

Anot sveikos gyvensenos tyrinėtojos, nuolat matant reklamas apie „super natūralius“ kremus ir šampūnus, kur tik gėlės iš dangaus krinta, o sudėtyje naftos chemija su naftos chemija, ji nusprendė parašyti knygą, kuri padėtų vartotojui atsirinkti, ką iš tikrųjų tepame ant savo kūno.

Autorė teigia, kad knygos rašymui įkvėpė šiandieninė situacija kosmetikos rinkoje – išpopuliarėjus natūralumo idėjai pasidarė sunku atskirti natūralią kosmetiką nuo įprastinės cheminės. Anot „Livinn – sveiki produktai“ valdybos narės G. Azguridienės, besivystant technologijoms ir keičiantis žmonių vertybėms, labai sparčiai didėja tikrai natūralios kosmetikos pasirinkimas: ir gamintojų, ir asortimento prasme.

Organizatorių nuotr.

Knyga sudaryta iš dviejų dalių, kurių pirmoji yra apie kosmetiką kaip reiškinį visuomenėje: gaminimą, vartojimą, atpažinimą. Antroji – apie tiesioginę kosmetikos paskirtį, kaip priemonę odai bei plaukams puoselėti, atskirų kosmetikos produktų bei vartotojų grupių specifiką. G. Azgurdienė knygoje aprašo, kokie yra natūralios ir cheminės kosmetikos skirtumai, jų sudėties, gaminimo būdo ypatybės. Kaip rinktis kosmetiką pagal sudėtį ir kitą gamintojo informaciją. Taip pat kam kosmetika apskritai reikalinga ir kokios jos dalys yra svarbios, priklausomai nuo produkto ir odos specifikos.

Šiuos ir daugelį kitų klausimų knygos pristatyme aptarė jos autorė ir kviestiniai svečiai: vizažistė, tinklaraštininkė ir IKONA.TV grožio rubrikos redaktorė Neringa Šimkutė, plaukų kirpėjas ir stilistas Mikhail Kodesnikov ir tinklaraščio apie natūralią kosmetiką „Natūralus ID“ autorė Džolita Adomkienė. Diskusiją ir knygos pristatymo renginį moderavo televizijos bei radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė.

Organizatorių nuotr.

Pasak L. Gradauskienės, visos mes ieškome tobulo kremo, kuris pagaliau būtų tas, nuo kurio oda atsigautų ir tai nebūtų tik laikina „apgavystė“, kurią gali pasiūlyti drastiška chemija. Turbūt vienintelis kelias į tai yra kuo natūralesnė kosmetika.

„Čia kaip ir su trokštama figūra – gali savaitę gerti tik vandenį ir ypatingam vakarui susiveržti korsetu, bet iš tiesų patenkinta savimi jautiesi tik po ilgų gerų treniruočių,“ – teigia L. Gradauskienė.

Cheminės kosmetikos pasekmės – neprognozuojamos

G. Azguridienė teigia, kad kosmetiką šiandien naudojame visų pirma dėl grožio. Tai, kad ji nekenkia – jau papildoma sąlyga.

„Šiuolaikinė sintetinė kosmetika ir gaminama taip, kad patiktų: labai maloniai teptųsi, nepasireikštų pastebimai kenksmingais požymiais odai, atrodytų graži, asocijuotųsi su grožiu ir jaunyste. Tačiau ką ji iš tiesų daro odai ir visam organizmui – galime pajusti gerokai vėliau“, – prabrėžia G. Azguridienė.

Organizatorių nuotr.

Autorė šiuolaikinę kosmetiką lygina su maisto pramone: kaip maisto pramonėje natūralius aliejus, grūdus, cukrų ir druską nukonkuravo jų rafinuoti analogai, taip ir kosmetikoje natūralius aliejus ir ekstraktus nukonkuravo jų sintetinis pakaitalas. Priežastys tos pačios: juos pigu pagaminti, jie ilgai laikosi, neturi specifinio skonio ir kvapo, juos vartoti gali be stabdžių, nes jie nepasotina – todėl, kad yra tušti. Tačiau anot G. Azguridienės, nepaisant šio radikalaus pokyčio, kiekviena kosmetikos rūšis turi savo pirkėją.

„Vieniems labai svarbu pirkti žinomų prekės ženklų produkciją ir taip asocijuotis su aukšta klase ir jos diktuojamais grožio idealais. Kitiems svarbu tai, kas duoda apčiuopiamą vertę, todėl „du kartus mažiau raukšlių“ – jiems tinka. Tretiems yra svarbu nusipirkti kažką nebrangaus, nes naudoti kosmetiką reikia. Ketvirtiems, daugiausia jaunoms merginoms, norisi visko, o pinigų trūksta, taigi renkamasi, kas pigiausia ir efektingiausia. Ir galiausiai esama tokių žmonių, kurie nori savo odai tinkamos kosmetikos, kuri visai nebūtinai yra garsi ir visai nebūtinai iš karto duoda matomą grožio efektą. Ji tiesiog padeda odai pačiai efektyviai funkcionuoti ir lėtina senėjimo procesą. Ši grupė vartotojų vis labiau gręžiasi į natūralios bei ekologiškos kosmetikos pasiūlą“, – vartotojų skirtumus vardina G. Azguridienė.

Organizatorių nuotr.

Kosmetika svarbi sveikatai

Knygoje „Kosmetika: ką mes darome su ja, o ji su mumis“ autorė analizuoja, kad šiuolaikinėje visuomenėje galioja bendra nuostata: būklę keičia vaistai, o maistas ir kosmetika yra tik dėl grožio, kalorijų ir smagumo.

„Gera kosmetika siekia gydyti ir gydo, nes nuo sveikumo grožis priklauso tiesiogiai. Nesveiki plaukai negali būti gražūs, nes jie nebus nei lygūs, nei purūs, nei blizgantys. Nesveika oda niekaip negali būti graži“, – teigia G. Azguridienė.

Autorei antrina ir plaukų meistras Mikhail Kodesnikov. Kirpėjas pasakoja, kad plaukai nuo natūralių produktų sveiksta lėčiau, bet giliau, lyginant su sintetinėmis priemonėmis, kurias panaudojus efektas būna staigus ir plaukai pasidaro slidūs bei įgyja matinį blizgesį.

Organizatorių nuotr.

„Žmonės pamiršo kokie iš tiesų yra sveiki plaukai – standūs, stiprūs, netgi šiek tiek šiurkštūs, turintys daugiau savitumo ir kažkiek nepaklusnumo (kaip pas vaikus), o ne lygūs, glotnūs, nuslopinti fenų ir fiksavimo priemonių. Natūralios priemonės pripildo plauką iš vidaus ir nepalieka nieko ant paviršiaus“, – aiškina plaukų specialistas.

Anot knygos autorės, oda yra sveika, kai ji gali išlaikyti reikiamą drėgmės ir maistingųjų medžiagų balansą bei apsiginti nuo neigiamo aplinkos bei streso poveikio. Kuo oda jaunesnė ir sveikesnė, tuo mažiau jai reikia pagalbos. Vyresniame amžiuje kosmetikos paprastai reikia stipresnės. Tačiau ne dėl grožio efektų, o dėl drėkinamojo, maitinamojo, raminamojo, regeneruojamojo ir apsauginio poveikio.

Organizatorių nuotr.

Svarbu gerinti „kosmetikos raštingumą“

G. Azguridienė naujoje knygoje aptaria ir „kosmetikos raštingumo“ ir jos informacijos suvokimo aspektą. Pagal naujausias Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos tendencijas žmonės pradeda domėtis kosmetikos turiniu ir gamintojų „žalumu“, susipažįsta su kosmetikos sertifikavimo reiškiniu ir tai kreipia jų sprendimus natūralios bei ekologiškos kosmetikos naudai.

„Lietuvoje šioje srityje procesai dar stipriai atsilieka. Didžioji dalis žmonių tebemano, kad atitinkamai apipavidalintas įprastinis cheminis kremas, bet „su ramunėlėmis“, ir yra natūrali kosmetika“, – knygoje teigia G. Azguridienė.

Organizatorių nuotr.

Anot autorės, Lietuvoje natūralios ir ekologiškos kosmetikos pasiūla yra panaši, kaip kitose Europos šalyse, nors rinkos priežiūros bei tyrimų praktiškai nėra. Natūralia kosmetika prekiaujama ir ekologiškose bei specializuotose parduotuvėse, ir prekybos centruose bei vaistinėse, ir internetu.

„Tačiau masinei prekybai ne visi gamintojai pateikia savo gaminius – mat ten jie turi būti gana universalūs, nereikalaujantys specialisto konsultacijos pasirenkant“, – teigia G. Azguridienė.

„Kosmetika: ką mes darome su ja, o ji su mumis“ – tai jau trečioji G. Azguridienės knyga. 2014 m. pristatyta antroji knyga „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis” sulaukė ypač didelio populiarumo ir buvo išleisti du papildomo jos tiražai.

Organizatorių nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis