Mokslininkų pastebėjimai apie tai, kodėl susergame

Ar kada susimąstei, kiek daug galios turi mintys? Ar kokias pasekmes gali sukelti teigiamos ir neigiamos mintys? Visi žinome, kad kai būname laimingi mus aplanko džiugios mintys, o kai esame nelamingi – liūdnos.

Konsultuoja psichologė Kristina Navickienė

Bet ar žinojote, kad mintis mes galime kontroliuoti ir neigiamas pakeisti teigiamomis? Nes geros mintys pritraukia sėkmę mūsų gyvenime. Tad užklupus blogoms mintims ir nenorint prišaukti nelaimės, derėtų naudoti atvirkštinį metodą – neigiamas mintis pakeisti geromis. Žmogaus kūnas spinduliuoja tam tikrus energetinius virpesius ir būdamas laimingas pritraukia sėkmę. Teigiama žmogaus būsena spinduliuoja stiprius virpesius, o neigiama – silpnus. Stipriais pritraukiame sėkmę, silpnais – liūdesį, ligas. Jau senai žinoma, kad negatyvumas turi didelę įtaką ligoms vystytis, tik gal dauguma dar nenori to pripažinti.

Dažniausiai žmonės galvoja, kad jiems bandoma įrodyti, jog galvodami apie gerus dalykus jie pasveiks. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė. Susirgus reikia vartoti vaistus. O štai, teigiamas mąstymas yra apsisaugojimo būdas nuo ligų, kūno išsekimo. Kūnas, susirgdamas, siunčia signalą, kad žmogus gyvena neteisingai, kad jam reikia kažką keisti. Išgėręs vaistus jis tik padeda sau fiziškai, tačiau dvasiškai jis toliau serga, ir nesigydydamas iš vidaus tik apsunkina savo situaciją. Na o buvusi liga gali peraugti į dar didesnę bėdą.

Kone pats elementariausias pavyzdys būtų gerklės ligos ir tai, kas jas sukelia. Gerklė akivaizdžiai siejasi su kalba, savęs išreiškimu. O kas nutinka, kai norimi žodžiai lieka nepasakyti, mintys neišreikštos, o nuomonė nutylėta? Būtent tada ir atsiranda gerklės skausmas ar kitos patologijos. Norint to išvengti išsakykime savo nuomone, išreikškime save, kad kūnui nereikėtų savęs žaloti norint parodyti, ką darote negerai.

Tęsiant toliau galime pereiti prie kitų ligų. Kaip puikų pavyzdį galime paimti klausos sutrikimus. Tikriausiai kiekvienam iš karto tai asocijuojasi su nenoru girdėti kitų nuomonę, kategoriškumu ir užsispyrimu. Būsite teisūs taip galvodami. Klausos ligos vargina tuos, kurie nenori klausytis kitų, yra tarsi užsidarę savam kiaute ir niekas jų neperkalbės. Patarimas: išmokite girdėti ne vien ausimis, bet ir širdimi... Išvengsite daugiau neigiamu dalykų, ne tik klausos sutrikimų. Svarbiausia – pamirškite kategoriškumą! Nežinome, kas gyvenime mūsų laukia, todėl negalime kategoriškai kažko teigti. Dera mąstyti, o ne teigti.

Slenkantys plaukai – viena iš rimtesnių moters grožio problemų. Tam įtakos turi ne tik genetinės priežastys, besikeičiantys metų laikai, besaikis dietų laikymasis ar hormonų sutrikimai. Ar žinojote, kad plaukai kaip lapai rudenį kristi pradeda dėl nervinio išsekimo ar šoko? Tarkime, paliko mylimasis, ištiko finansinis krachas, susirgo artimas žmogus ir pan. Trumpai tariant, jeigu situacija tokia, kad tiesiogine to žodžio prasme norisi rautis plaukus, tikėtina, kad taip atsitiks ir realiame gyvenime. Tai signalizuoja, kad reikia paleisti tai, kas sena ir nebereikalinga.

Tikriausiai kyla klausimas, ar tik tokioms, rodos, paprastoms ligoms yra emocinės priežastys. Šiomis dienomis vis laboiau įsigalėja vėžys. Jo sukėlėjų yra be galo daug ir ne visi dar nustatyti. Regis, visa aplinka pilna sukėlėjų, telieka laukti kada ji užpuls kitus. Tačiau žinant emocinius sukėlėjus yra būdų išvengti šios ligos. Mokslininkai pastebėjo, kad vėžiu dažniau suserga tie žmonės, kurie ilgą laiką išgyvena blogą nuotaiką, pvz. serga depresija, juos vargina neapykanta, kankina neviltis, liūdesys, vienatvė ar kiti neigiami jausmai. Tad pasistenkime, kad aplink mus būtų džiaugsmu spinduliuojantys žmonės, venkime vienatvės.

Yra daugybė įdomių ir, rodos, neįtikimų istorijų, apie tai, kaip pavyko išvengti ligos ar pasveikti rodos jau viltį praradusiems ligoniams. Tokios istorijos atrodo neįtikimos, bet visa tai yra tikra. Viena iš tokių įspūdingų istorijų papasakotų ponia Virginija Lukoševičienė, kuri sirgo skrandžio vėžiu. Viena gyvenanti moteris jau daug metų skundėsi prasta sveikata. Jai buvo diagnozuota osteoporozė. Virginiją vis kankino blogėjanti sveikata ir nuolatiniai skausmai nugaros, krūtinės srityse, nedavė armybės pablogėjęs apetitas. Šeimos daktarė visas bėdas vertė vienai ligai – osteoporozei. Kol viena diena teko operuoti apendicitą ir po to buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos skrandžio vėžys.

Nieko nežinodama apie šią ligą p. Virginija pragyveno ne vieną dešimtį metų. Po siaubingos diagnozės moteris krito į depresiją ir ėmė nykti akyse. Pasak gydytojų, jai buvo likę daugiausia metai. Po šių žodžių ji suprato, kad niekas kitas jai negali padėti išskyrus pačią. Ir Virginijos noras gyventi buvo didesnis už joje besivystančia ligą. Ji nuolat buvo apsupta mylinčių žmonių ir teigiamų emocijų. Kaskart ryte dėkodavo už dar vieną išaušusi rytą ir kartojo, kad liga jos dar nepasiims. Virginija išgyveno ne tik tuos vienerius metus, bet ir dar vienus – iš viso 5 džiugius metus.

Viskas yra mūsų rankose, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, sieksime fizinės laimės ar dvasinės, ar jausimės laimingi. Galvoje vienu metu telpa tik viena mintis ir tik mes patys pasirenkame, eigiama ji ar neigiama.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis