Norintiems sulieknėti - naujausios mitybos sistemų tendencijos, žadančios ir -13 kg per 2 mėn.

Kas turėtų būti padėta ant lėkštės, kad būtume liekni ir sveiki, o kam lemta išnykti?

Populiariausi straipsniai:
- Marie Stopes: moteris sterilizavo, o sūnų pavertė bandomuoju triušiu
- M. Mikutavičius: labai atvirai - apie vienatvę ir ne tik
- Ilgametės onkologės patarimai besibaiminantiems vėžio
- Horoskopas 06.12-19: asmeniniams santykiams - ypatingas dėmesys
- Sausainiai su obuoliais

Riebalai

Nebevenkite cholesterolio – kas jau kas, o toks kardiologo patarimas dar visai neseniai būtų atrodęs tarsi nesusipratimas. Sviestas ir riebi mėsa, kaip teigia Didžiosios Britanijos kardiologas dr. Aseemas Malhotra, turi teisę būti ant mūsų stalo, nes neigiama jų įtaka širdžiai – tik mitas. Tikrasis priešas – rafinuotas cukrus ir fruktozė. Savo tautiečiui pritaria ir biomedicinos specialistas dr. Johnas Briffa, knygos „Escape The Diet Trap“ autorius. Jis teigia, kad norintieji atsikratyti antsvorio laimėtų kur kas daugiau, jei neatsisakytų riebaus maisto. Ir Švedijos vyriausybės patarėjai neseniai pareiškė, kad mažai angliavandenių ir daug riebalų turinti dieta – geras būdas pataisyti sveikatą ir spręsti antsvorio problemas. Regis, globalūs pokyčiai artimiausiu metu gali visiškai pakeisti mūsų požiūrį į riebalus.

Hormonai

Pagaliau turime atsakymą, kodėl bėgant metams vis sunkiau išlikti lieknoms.

Amerikos lieknėjimo guru Jorge Cruise'as savo knygoje „Happy Hormones, Slim Belly“ aiškina, kad moterys, perkopusios 4-ą dešimtį, ima stokoti serotonino. Šis hormonas ir neurotransmiteris yra labai svarbūs reguliuojant psichikos procesus, lemiančius nuotaiką, miegą, apetitą, seksualumą. Daug angliavandenių turintis maistas skatina serotonino sekreciją, bet tai tukina, o atsisakius gardumynų smarkiai pablogėja nuotaika. Taigi moterys patenka į spąstus. J. Cruise pasiūlė išeitį: dvi dienas per savaitę angliavandenius iš valgiaraščio visiškai išbraukti, o kitas penkias, kurios vadinamos laimės dienomis, galima pasimėgauti. Taip maitinantis insulino lygis nesvyruoja, o serotonino kiekis organizme būna gana aukštas.

Sultys

Sulčių dieta šoktelėjo į populiarumo viršūnes dar 2010 metais. Bangą sukėlė australas Joe Crossas visam pasauliui paaiškinęs, kaip laikydamasis sulčių dietos atsikratė 45 kilogramų ir pagerino sveikatą. Jo sukurtas dokumentinis filmas „Fat, Sick and Nearly Dead“ („Storas, ligotas ir beveik miręs“), rodytas per „Channel 5“, peržiūrėtas milijoną kartų. Puikiai atrodantis 48-erių metų vyras sukūrė ir savo prekių ženklą „Reboot with Joe“, interneto svetainę, ir net keturias knygas. Šiemet Lietuvoje pasirodė pirmieji sulčių dietos šaukliai – šviežiai spaustų sulčių kokteilių „Fit Food“ komplektai. Trijų dienų programos komplektai kainuoja 160–180 litų. Tiesa, paslauga gali naudotis tik sostinės gyventojai.

Individualumas

Visiems tinkamos dietos – tai jau vakarykštė diena. Individualumas – štai pagrindinis koziris norint laimėti kovą su antsvoriu ir ligomis. Šio požiūrio propaguotoja britų gydomosios mitybos specialistė Petronella Ravenshear (www.chelseanutrition.com) teigia, kad prieš sudarant mitybos planą reikia atlikti kraujo tyrimus, pasitikrinti cukraus ir cholesterolio kiekį, skydliaukės hormonų lygį, nustatyti, kiek fermentų išskiria kepenys ir kasa. Tik turint šiuos duomenis galima sudaryti tokią insulino kiekį reguliuojančią dietą, kuri padėtų žmogui saugiai numesti svorio.

Glitimui – ne

Jei glitimo baubas plis taip sparčiai kaip iki šiol, duona, picos ir makaronai gali visiškai išnykti. Nors dar daug mitybos specialistų tvirtina, kad žmonėms, išskyrus tuos, kurie serga celiakija – sunkia, bet labai reta liga, nėra ko baimintis, gastroenterologai pripažįsta naują problemą – daugėja jautrumo glitimui atvejų be celiakijai būdingų žarnyno pažeidimų. Štai todėl vengti miltinių patiekalų patartina kone visiems. Viena kylančios tendencijos šauklių mitybos specialistė Henrietta Norton (www.henriettanorton.com ) tvirtina, kad moterims tai itin naudinga, nes padeda išvengti endometriozės. H. Norton pati yra sirgusi endometrioze, o pasveiko tik pakeitusi mitybą. Beje, ji nustojo vartoti ne tik glitimo turinčius, bet ir pieno produktus.

Kalorijos

Produktų kaloringumas – abstrakti sąvoka, nes tai, kiek organizmas pasisavins kalorijų, priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų – ir nuo individualios žarnyno mikrofloros. Kalorijų mito griovėjas Jonathanas Bailoras visiems pataria nustoti skaičiuoti kalorijas, studijuoti maisto produktų etiketes ir paprasčiausiai rinktis kuo geresnės kokybės bei kuo natūralesnį maistą. Taigi valgyti galima daugiau, jei prie stalo elgiamasi protingiau. Kaip tai padaryti, autorius aiškina savo knygoje „Calorie Myth“, o jo interneto svetainėje www.thecaloriemythbook.com galima rasti receptų, kurie ir patiems padės griauti mitus savo virtuvėje.

Moksliškai pagrįsta

Mitybos sistema „5:2“, buvusi tarp populiariausių praėjusiais metais (dr. Michaelio Mosley ir Mimi Spencer knyga „Dieta 5:2. neįtikėtinai paprasta lieknėjimo formulė“ pernai išleista ir lietuvių kalba), turi naują konkurentę – Ilinojaus universiteto mokslininkės Kristos Varady sukurtą pasninkavimo kas antrą dieną sistemą. Tai gana paprasta: pasninko dieną nuo 12 iki 14 valandos pietaujama, pusryčių ir vakarienės atsisakoma. Moterys turi suvalgyti apie 500, vyrai – apie 600 kilokalorijų patiekalą. Kitą dieną galima valgyti, kada tik norisi. Taip pasninkaujantis žmogus nepatiria didelio diskomforto, todėl pasiekia gerų rezultatų. Per du mėnesius galima numesti net iki 13 kg. K. Varady atliko jau septynis mokslinius tokios mitybos sistemos tyrimus, o tai gana tvirtas pagrindas patikėti veiksmingumu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis