Norite išskirtinio stiliaus? Nebijokite akibrokštų!

Projektuodamas naujos statybos namo mansardiniame aukšte įrengto erdvaus buto interjerą architektas Adomas Kondrotas siekė ne stiliaus grynumo, bet išskirtinumo.

Galutinė interjero idėja išryškėjo po truputį – diskutuojant su buto šeimininke ir kartu ieškant erdvės bei atskirų elementų formos, spalvinių ir šviesos niuansų, naujų ir netikėtų apdailos medžiagų įprasminimo galimybių. Apie šiuolaikiško interjero akibrokštus pasakoja pats interjero autorius – bendrovės „Archestra“ vadovas Adomas Kondratas (

„Prie valgomojo stalo priderintos įdomios ir nestandartinės kėdės: jos labai patogios ir lengvos, „skylėtas“ korpusas suteikia žaismingumo, o tamsiai pilka spalva – svorio ir solidumo, tad šie baldai neišsiskiria iš bendro erdvės konteksto ir nekontrastuoja“

 

Virtuvės baldų fasadų apdaila padaryta iš dažytos blizgios MDF plokštės – jos blizgumas suteikia erdvės ir prabangos įspūdį

 

Tiek virtuvėje, tiek virš valgomojo stalo sumontuoti šviestuvai visiškai atitiko reikalavimus – jie reguliuojami, pagrindas gražiai atrodo sumontuotas ant nuožulnios stogo plokštumos, o dizainas – nepriekaištingas.

Pagrindinis virtuvės akcentas – virš „salos“ stačiakampio kabantis nerūdijančio plieno gartraukis

 

„Vilniaus Naujamiesčio rajone, naujos statybos daugiabučio mansardiniame aukšte, įrengtame keturių kambarių, apie 120 m² ploto bute pirmiausia teko keisti funkcinių zonų išdėstymą. Pagal pirminį planą didžiausia taisyklinga palėpės erdvė buvo paskirta miegamajam, o svetainę numatyta įrengti šalia įėjimo. Šį projektą pakeičiau iš esmės: naujo plano ašimi tapo ilgas koridorius, vedantis į gyvenamojo kambario zoną, suformuotą pagrindinėje trikampio formos pastogės erdvėje, miegamieji prisišliejo dešinėje, o du vonios kambariai ir drabužinė – kitoje.

 

Naujai suformuotas ilgas koridorius iš pat pradžių tapo iššūkiu: teko nemažai pasukti galvą, kol radau tinkamą sprendimą, kaip išnaudoti tuščias sienas ir išvengti slogaus tamsios ir ilgos patalpos įspūdžio. Aukštoms tuščioms sienoms „apgyvendinti“ pritaikiau originalią idėją: vietoj įprastos „paveikslų galerijos“ čia įkomponavau skulptūrų ekspoziciją. Mūsų su buto šeimininke nuomonės sutapo: keraminės Agnės Kondrataitės sukurtų šokio judesyje sustingusių figūrų motyvas statiškai ir nuobodžiai erdvei suteikė dinamikos ir gyvybingumo. Nuo sienos šiek tiek atšlijusioms rankų darbo figūroms apšviesti lubose buvo sumontuoti šviestuvai, kurių šviesa nukreipta į sienas, todėl ant jų krinta įdomūs meno kūrinių šešėliai.“

Pailgintos iki lubų durų angos atrodo neįprastai, tačiau jos suskaido sienų plokštumas – šios tarsi subyra į atskirus segmentus ir užmaskuoja ilgo koridoriaus įspūdį

 

„Pakoregavus buto funkcines zonas bendrajam kambariui atiteko didžiausia nestandartinės trikampio formos mansardos erdvė, kurioje numačiau svetainės zoną ir virtuvę su valgomuoju. Svetainėje į akis krinta originali trikampė betoninė siena. Ji išliko, kai jau buvo pradėta po truputį dėlioti interjero koncepcija, ir interjerui suteikė netikėtumo įspūdį. Pilkšvame ir rusvame švarių proporcijų svetainės fone itin išryškėjo kreminė, beveik balta šiuolaikiško dizaino minkštųjų baldų kompozicija.

Kitoje bendrojo kambario pusėje, šalia įėjimo, įrengta virtuvės zona puikiai tilpo šalia stoglangio, tad čia netrūksta natūralios šviesos. Baldų fasadams dekoruoti parinkęs blizgų paviršių, dar labiau sustiprinau šviesos ir erdvės įspūdį.

 

„Betono siena svetainėje – organiška, tarsi gyva. Likę statybinių klojinių įspaudai, metalo ir kitų detalių pėdsakai sukūrė atsitiktinį piešinį, ir ši siena pati savaime tapo kambario dekoracija“

Stiklinis baro stalviršis užbaigia virtuvės „salą“ ir suformuoja dar vieną patogią sėdimąją vietą. Į virtuvės „salą“ įsikerta valgomasis stalas, taigi baro stalviršis atitveria valgomąją zoną nuo virtuvinės. Valgomajame nenorėjome atskiro stalo, todėl kilo mintis suprojektuoti konstrukciją, kuri darniai derėtų prie virtuvės architektūros. Rezultatas – beveik nematomas stalas, tik viename gale besiremiantis ant nerūdijančio plieno konstrukcijos. Kitas kraštas „pranyksta“ virtuvės „salos“ tūryje, ypač apšviestas LED šviestuvų juostele.“

 

Architektui pavyko išlaikyti pastato konstrukcinius elementus – medines stogo sijas, padėjusias sustiprinti erdvumo įspūdį. Jos buvo panaudotos ir šviestuvams tvirtinti.

 

Interjere vyrauja žemės spalvos – sodrios, sunkiai įvardijamos, keičiančios savo atspalvį priklausomai nuo apšvietimo ir paros laiko. Toks koloritas – šviesesnių tonų ir spalvų baldų, kitų interjero detalių fonas.

Atsitiktinė natūrali betoninės svetainės sienos ornamentika dar labiau išryškėja ją apšvietus iš apačios

„Juodos blizgios darbo kambario lubos – tai dar vienas netikėtas akibrokštas, sukuriantis ypatingą interjero vaizdą. Vizualiai lubos atrodo visiškai „švarios“, nes apšvietimas kambaryje suprojektuotas tik sieninis, o blizgaus paviršiaus veidrodžio efektas tai tik sustiprina"

 

„Išskirtinis miegamojo kambario plano sprendimas – prie lango po stogo nuolydžiu įkomponuotas lovos galvūgalis. Kad lova būtų šiek tiek atitraukta nuo sienos ir atskirta nuo radiatoriaus, suprojektuotas galvūgalis-palangė-patalų dėžė. Ši konstrukcija padėjo išspręsti ir kitą problemą – nors stogo nuolydis gana didelis, prie atitrauktos lovos vis tiek patogu prieiti į jį neatsitrenkus galva.

 

Funkcionali palangės-patalų dėžės-galvūgalio konstrukcija šiek tiek atitraukė lovą nuo sienos į kambario vidurį, todėl stogo nuolydis netrukdo prie jos patogiai prieiti

 

Kadangi miegamojo plotas palyginti nedidelis, per visą sieną sumontuota spinta su stumdomosiomis durimis atlieka ir komodos funkciją – vidurinėje dalyje, už durų, slepiasi televizorius ir knygų lentynos. Durų dekoras – vyriškos „varlytės“ – slapta buto šeimininkės aistra. Ji pasiūlė šią įdomią idėją durų plokštumoms dekoruoti, teliko sudėlioti žaismingų spalvų aksesuarus...

Nedideliame miegamajame, suprojektuotame po gana stačiu stogo nuolydžiu, nėra jokių nereikalingų elementų, tik pagrindiniai baldai – lova ir spinta. Spalva – panašaus tono, deranti prie viso buto erdvių pagrindinės spalvos

 

Keturių kambarių bute vienas buvo paskirtas darbo zonai įrengti. Šio nedidelio kambario interjeras – itin architektūriškas. Iš dviejų pusių – palei langą ir atvirų lentynų spintą – kambarį juosia stacionarus baltas stalviršis, atliekantis ir palangės, ir darbo stalo funkcijas. Jo susikirtimas su lentynų konstrukcija tarsi sujungia šiuos du baldus į vientisą elementą. Norėdamas nedideliame kambaryje „panaikinti“ lubas, joms dekoruoti pasirinkau gana netikėtą sprendimą – visiškai juodas blizgias įtempiamąsias lubas. Galbūt atrodo neįtikėtina, tačiau juoda plokštuma iš tiesų neslegia, atvirkščiai – ji kompensuoja aukščio trūkumą, nors šiuo atveju patalpos aukštis buvo gerokai didesnis nei standartinis.“

„Dviejose higienos patalpose – vonios kambaryje ir nedidelėje dušinėje – vėl atsiranda betoninių elementų: šiltas natūralios medžiagos pilkumas labai derėjo prie mūsų pasirinktų gana šviesių sienų plytelių. Šviesus jų koloritas buvo pasirinktas ir todėl, kad vizualiai praplėstų nedidelę erdvę. Šią funkciją atlieka ir kitas elementas – virš praustuvų įkomponuotas ilgas, per visą sieną nusitęsiantis veidrodis, jo paviršiuje net sumontuotos elektrinės rankšluosčių džiovyklės, vadinamieji „gyvatukai“.

Norėdamas šiek tiek paįvairinti vonios kambario formas, išrinkau įstrižą kampinę vonią, jos kraštinę išryškinau, pasukęs unitazą ir lubų šviestuvą ta pačia kryptimi. Taip pat pagal jos liniją buvo klijuojamos grindų plytelės. Visa tai padėjo sukurti įdomesnį netaisyklingos formos erdvės įspūdį.“

„Vonios kambaryje erdvę maksimaliai praplėtė virš praustuvų sumontuotas ilgas veidrodis ir jo paviršiuje sumontuoti elektriniai rankšluosčių džiovintuvai“

 

 

Parašyk Redakcijai