Trys žingsniai, po kurių galėsite atsisveikinti su stresu

Stresas – labai nemaloni vidinė būsena, kuri išsunkia iš žmogaus pasitikėjimą savimi, grožį ir gyvenimo džiaugsmą. Stresinės situacijos iššaukia pyktį, depresiją, nelaimingus atsitikimus, galvos skausmą, širdies priepuolius, vėžį ir daugybę kitų ligų.

Streso paveikti žmonės gyvena skurdesnį ir trumpesnį gyvenimą. Jie turi žymiai mažiau galimybių pajusti harmoniją ir kasdienybės pilnatvę. Ką daryti, jeigu neišeina susitvarkyti su stresu? Ieškoti pagalbos ir nebesitaikyti su žmonėmis ar situacijomis, dėl kurių kiekvieną dieną jį patiriate. Metas keisti gyvenimą iš esmės.

Nors yra sakoma, kad stresas dažniausiai būna susijęs su tokiais gyvenimo išbandymais kaip mylimo žmogaus praradimas, skyrybos ar liga, daugiausia kasdienio streso patiriame dėl mažesnių fono stresorių, tokių kaip griežti terminai, įtempti santykiai, skausmingi prisiminimai, izoliacija, diskriminacija, prastos gyvenimo sąlygos ar neapmokėtos sąskaitos.

Streso kiekis, su kuriuo žmogus gali susidoroti, priklauso nuo jo mąstymo ir socialinių įgūdžių. Pozityviai mąstantys žmonės, turintys stiprius socialinius įgūdžis, greičiau ir sklandžiau susitvarko su stresinėmis situacijomis. Jie stengiasi žiūrėti į situaciją plačiau, galvoti apie perspektyvas, aptarti stresą keliančias situacijas su kitais žmonėmis ir jas racionaliai išspręsti. Jie taip stipriai nepasiduoda emocijoms bei momentiniams jausmams.

Momentinius streso protrūkius padės nuraminti atpalaiduojanti muzika, laisvalaikio žaidimai, karšta vonia, gera knyga ar susitikimas su draugais.

Pirmiausia kovoje su stresu reikėtų atpažinti apie patiriamą stresą įspėjančius ženklus. Tai yra, identifikuoti emocinius, kognityvinius, fizinius ir elgesio simptomus.

Emociniai simptomai: nerimas, baimė, dirglumas, pyktis, apmaudas, pasitikėjimo savimi praradimas;

Kognityviniai simptomai: sunku susikaupti ar priimti sprendimus, nuolatinis sumišimas, pasikartojančios, grįžtančios mintys;

Fiziniai simptomai: pykinimas, burnos džiūvimas, drebulys, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, spaudimas krūtinės srityje, pasunkėjęs kvėpavimas, raumenų įtampa, galvos skausmas ir svaigimas;

Elgesio simptomai: nerviniai įpročiai, tokie kaip nagų kramtymas ar nervingas vaikščiojimas, padažnėjęs kavos ar alkoholio vartojimas, persivalgymas arba apetito nebuvimas, prasta miego kokybė, nepagrįstas elgesys, nuotaikos nebuvimas, neapdairumas kitų atžvilgiu, pareigų pamiršimas;

Įsivertinę savo elgesyje pastebimus simptomus, antrame žinsnyje susidarykite stresinių situacijų sąrašą. Įtraukite į jį visas smulkmenas, kurios jums kelia mažiausią stresą.

Trečiuoju žingsniu kiekvienai situacijai sugalvokite bent po vieną strategiją, kurios pagalba galėtumėte šios stresinės būsenos išvengti. Pavyzdžiui, jeigu nuolat pykstatės su artimu žmogumi, jūs galite su juo pasikalbėti ir išsakyti savo jausmus, rečiau su juo matytis, vengti kalbėtis jums stresą keliančiomis temomis, bendraujant su juo prisiminti kvėpavimo pratimus ir pan.

Taip pat galite išbandyti tradicinius streso mažinimo būdus, tokius kaip atpalaiduojantys sporto užsiėmimai ar gyvenimo būdo pokyčiai. Momentinius streso protrūkius padės nuraminti atpalaiduojanti muzika, laisvalaikio žaidimai, karšta vonia, gera knyga ar susitikimas su draugais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis