Kai kurie žmonės, pajutę pirmuosius ligos simptomus, iškart išgeria gripą bei karščiavimą mažinančių vaistų, taip tarsi bandydami iš anksto užkirsti kelią galimai ligai. Ar tai - didelė klaida?
Viskas priklauso ligos pobūdžio - tai yra peršalimas ar infekcija? Jeigu kalbame apie peršalimą, tuomet vaistai gali „pastatyti jus ant kojų“ ir leisti geriau pasijausti, tačiau jeigu priežastis yra virusinė arba bakterinė infekcija, tuomet temperatūra turi gydomąjį poveikį ir ją sumažindami jūs neleidžiate organizmui kovoti su infekcija, dėl ko vėliau gali kilti įvairių komplikacijų.
Mes įprastai jaučiamės kažkam kažką skolingi ir labai skubame dirbti, dėl to prisigeriame vaistų, nesilaikome režimo ir taip rizikuojame tik pabloginti situaciją. O juk ligos simptomai - tai organizmo siunčiamas perspėjimas, kad jums reikia pailsėti ir pasisaugoti. Todėl esant peršalimams ir infekcijoms, pagrindinis gydymas yra poilsis, kad pats organizmas galėtų kovoti su liga. Kuomet išgeriame vaistų, nuslopiname simptomus ir pamirštame, kad organizmui reikia ramybės.
Esant aukštai temperatūrai paimkite karšto vandens indą, minkštą rankšluostį ir drėkinkite visą kūną nuo galvos iki kojų. Drėgmė sudarys tarsi prakaito sluoksnį ir taip kūnas bus vėsinamas, o temperatūra turėtų nukristi 2-3 laipsniais. Jeigu ligonis dėl ligos prarado apetitą ir nenori valgyti, jam būtinai reikia gauti cukraus. Karščiuojant organizme cukrus labai greitai sudega, jo atsargos dingsta ir prasideda pablogėjimas - galvos skausmai, vėmimas ir t.t.
O jei organizmas pats nelabai kovoja ir ligos simptomai nesilpsta? Kokia turėtų būti temperatūra, kad reikėtų griebtis vaistų?
Medicinoje nėra absoliučių skaičių, todėl kalbėti turėtume ne tiek apie temperatūrą, kiek apie bendrą savijautą. Jeigu nėra tam tikrų gretutinių būklių, temperatūros nerekomenduojama mažinti vaistais, kol ji neperkopė 38-38,5 laipsnių ribos. Vartokite daug skysčių tam, kad prakaituotumėte ir vėsintumėte kūną.
Būna, kad ir turint labai aukštą temperatūrą jaučiamės visai gerai arba priešingai - termometras rodo tik nedidelį temperatūros pakilimą, o jėgų visai nėra. Todėl vertinti reikėtų ne temperatūrą, o visus simptomus. Pirmuoju atveju nebūtina gerti vaistų, net jeigu temperatūra pakilusi iki 40 laipsnių, antruoju atveju vertėtų sunerimti ir imtis kažkokių priemonių.
Pastaruoju metu labai populiaru pirkti iš anksto paruoštus gydomuosius mišinius - tereikia užpilti karštu vandeniu ir galite gurkšnoti tarsi arbatą. Kokia jūsų, kaip specialisto, nuomonė šiuo klausimu?
Tai yra kombinuotas variantas skubantiems - daug vaistų vienu metu. Šis variantas tinkamas, kuomet reikia greito, bet ne ilgalaikio efekto, pavyzdžiui, kad geriau pasijustume ir galėtume nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Blogai yra tuomet, kai tokie vaistai vartojami ilgai ir didelėmis dozėmis. Rekomenduojamos dozės, kurios nurodomos ant pakuotės, mažesnio svorio suaugusiam žmogui gali sukelti simptomus, kurie bus kas blogesni nei pati liga - silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ir t.t. gali būti pernelyg dažno ir pernelyg ilgai trunkančio sudėtinių vaistų vartojimo pasekmė.
Jeigu yra galimybė, geriau vartoti ibuprofeną ir paracetamolį, atsižvelgiant į vaistų vartojimo rekomendacijas (pagal svorį, amžių ir t.t.). Sudėtinius vaistus geriau pasilikite skubiems atvejams, kuomet prastai jaučiatės, o reikia apsilankyti pas daktarą ar tiesiog geriau išsimiegoti naktį - apsiribokite tokių vaistų vartojimu daugiausiai du kartus per parą.
Dažnas iš mūsų vaistinėlėje turi atsargų, likusių nuo praėjusių ligų ir pats sau diagnozavęs ligą geria užsilikusius antibiotikus. Ką galėtumėte pasakyti tuo klausimu?
Antibiotikus skiria gydytojas. Jeigu turite kažkokių vaistų namuose, einate pas gydytoją ir klausiate: „Daktare, turiu tokių vaistų, ar mano atveju jie tinkami?“ Labai dažnai pacientai užsiima savigyda, o paskui keliauja pas gydytojus. Nėra antibiotikų nuo gerklės skausmo, kosulio ar slogos - yra tik antibiotikai nuo infekcijos, o infekciją nustatyti ir antibiotikus, jų vartojimo režimą bei gydymo laikotarpį skirti gali tik gydytojas. Ne kaimynas, vaistininkas ar teta, o gydytojas.
Kada vis tik reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu turite aukštą temperatūrą, tačiau išgėrus tam tikrą vaistų dozę temperatūra nukrenta 2 ar daugiau laipsniais ir laikosi sumažėjusi 2 ar daugiau valandų, o bendra savijauta visai nebloga, - tuomet galite savarankiškai gydytis 2-3 dienas, tačiau ne ilgiau. Dažnu atveju žmonės ateina pačią pirmą ligos dieną, tačiau mes negalime pasakyti, kodėl temperatūra pakilo, nes nėra jokios ligos istorijos - reikia stebėti ar pavyko sumažinti temperatūrą ir t.t. Taigi jeigu savijauta pakankamai gera, bent jau parą laiko galite pabūti namuose. Tačiau jeigu atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, galvos skausmai, dusulys, kosulys ir t.t., tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją.
Labai sudėtinga pasakyti, kada yra ta riba, kuomet reikia ateiti pas gydytoją. Jokių sveikatos problemų neturinčiam žmogui ta riba gali būti ilgesnė, o sveikatos problemų turinčiam viskas komplikuojasi kur kas greičiau, todėl jam nereikėtų delsti. Įsivertinkite esamus ligos simptomus: jeigu tuo pačiu metu yra bent trys dažniausiai pasirodantys simptomai, pavyzdžiui, sloga, kosulys ir galvos skausmas, - eikite pas gydytoją.
O jeigu žmogus jaučia įvairius ligos simptomus, tačiau temperatūros nėra?
Temperatūra - ne liga, todėl vertinti reikia bendrus pojūčius. Tipinis gripo virusas jaunam suaugusiam žmogui sukelia aukštą temperatūrą ir trunka maždaug 5 dienas, tačiau lygiai tuo pačiu virusu sergantis vyresnio amžius žmogus gali turėti tik 37 laipsnių temperatūrą, o sirgti 2 savaites, nes jo imuninis atsakas nėra toks ūmus. Jaunuolis užbėgtų laiptais greitai, o senukas liptų lėtai. Taip ir su mūsų imunitetu, - su amžiumi jis pradeda vėluoti. Taigi dar kartą pasikartosiu, kad reikia vertinti bendrus pojūčius.
