Sėdėjimas prie ekranų gadina nuotaiką ir kelia stresą

Chroniškai irzlūs žmonės dažnai yra neįprastai didelio susijaudinimo būsenoje. Gali atrodyti, kad jie keistai elgiasi ir atrodo pavargę, tačiau iš tiesų tai reiškia, jog jie susijaudinę ir išsekę. Kadangi chroniškai didelis susijaudinimo lygis paveikia atmintį ir gebėjimą bendrauti, šie žmonės taip pat gali sunkiai pritapti akademiškoje ar socialioje aplinkoje. Ir viskas tik dėl to, jog kasdien per daug laiko praleidžia prie elektroninių įrenginių.

Elektronikos įsikišimas jau į vaiko auginimo procesą yra ypač efektyvus, nes sukelia didelę fiziologinę disfunkciją, kylančią dėl kasdien prie ekranų praleidžiamo laiko. Vaikų smegenys į elektronikos prietaisus reaguoja žymiai jautriau nei mes galime įsivaizduoti. Dauguma tėvų klaidingai įsitikinę, jog interaktyvus laikas prie ekranų – interneto ar socialinių tinklų naudojimas, susirašinėjimas, el. laiškų siuntimas ar kompiuteriniai žaidimai – nekenkia taip, kaip pasyvus televizoriaus ekrano stebėjimas. Anaiptol, interaktyvus ekranų naudojimas žymiai dažniau sukelia miego, nuotaikos, kognityvinius sutrikimus.

Štai keturi fiziologiniai mechanizmai, paaiškinantys elektronikos įtaką nuotaikos ir aktyvios veiklos sutrikimams:

1. Laikas, praleidžiamas prie ekranų, trikdo miegą ir desinchronizuoja biologinį laikrodį.

Kadangi ekrano šviesa imituoja dienos metą, ji slopina melatonino, hormono, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu, išsiskyrimą. Jeigu ekrano šviesos stimuliacija tęsiasi iki kelių valandų, ji destabilizuoja biologinį laikrodį. Kai jis sutrinka, kyla visų kitų organų reakcija – sutrinka hormonų pusiausvyra, gali kilti smegenų uždegimas. Be to, didelis susijaudinimas neleidžia giliai užmigti, o būtent gilus miegas gali padėti mūsų organizmui pasveikti.

2. Ekrano laikas nujautrina smegenų atlygio sistemą.

Daugelis vaikų yra „priklausomi“ nuo naudojimosi elektronikos prietaisais, mat žaidžiant kompiuterinius žaidimus organizme išsiskiria tiek daug dopamino, „geros savijautos“ cheminio junginio, kad smegenims atrodo taip, lyg būtų vartojami narkotikai. Tiesa, laikui bėgant organizmas darosi vis mažiau jautrus dopaminui, tad reikia vis daugiau ir daugiau stimuliacijos malonumui patirti. Taip vaikas darosi priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų ar kitų veiklų prie ekrano.

3. Buvimo prie ekranų laikas sukelia stresines reakcijas.

Tiek ūmus, tiek lėtinis stresas sukelia pokyčius smegenyse ir hormonų sudėtyje, kuri gali padidinti dirglumą. Iš tiesų, kortizolis, lėtinis streso hormonas, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė, ir taip užsukti uždarą ratą. Be to, priklausomybių sukelti pokyčiai slopina smegenų priekinės skilties plotą, kur iš tiesų vyksta organizmo nuotaikos reguliavimas.

4. Buvimo prie ekranų laikas dirgina jutimo sistemą, trukdo dėmesingumą ir eikvoja psichikos rezervus.

Ekspertai teigia, kad dažnai už agresyvaus elgesio slepiasi dėmesio stoka. Kai trūksta dėmesio, sunku susitvarkyti su vidiniais jausmais ir išorine aplinka, tad maži reikalavimai didėja. Aukštos vaizdo rezoliucijos ir pažinimo įvesties ekranai mažina psichinę energiją bei rezervus, kurie vis dažniau išsenka. Pyktis yra vienas iš būdų laikinai tuos rezervus padidinti, tad laikui bėgant
žmogaus nuotaika tik blogėja.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis