Pervargimo požymiai – kada privalome sustoti ir atsigręžti į save

Mūsų mintys nuolat užimtos „degančiais“ terminais, stresą keliančiais susitikimais ir kasdieniu bėgimu. Dirbame iki vėlumos, aukojame savaitgalius ir atostogas, kad pasiektume dar geresnių rezultatų, tačiau visiškai pamirštame save.

Nesibaigiantis bėgimas, pasak medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, jei nepastebėsime organizmo mums siunčiamų signalų, gali baigtis labai liūdnai. Tik suradę balansą tarp sveikatos ir nuolatinių pastangų, galėsime tinkamai pasidžiaugti saldžiais darbo vaisiais.

Kaip stresas, persidirbimas, nepakankamas poilsis gali atsiliepti mūsų sveikatai?

Visi šie faktoriai, jeigu užsitęsia per ilgai, pradeda žaloti organizmą. Stresas ir nuolatinis krūvis sutrikdo visus reguliacinius organizmo procesus, todėl kūne atsiranda visiška anarchija. Deja, nėra vieno aiškaus ir būdingo simptomo, poveikis sveikatai kiekvienam žmogui yra daugialypis ir individualus.

Kokie požymiai išduoda, jog organizmas pervargęs, jam būtinas poilsis?

Pervargusiam organizmui būdingi emocijų ir miego sutrikimai (nemiga bei mieguistumas), skausmas (galvos, raumenų, gleivinių, limfmazgių), širdies ritmo ir virškinamojo trakto sutrikimai (nuo nevirškinimo iki apsirijimo, nuo viduriavimo iki vidurių užkietėjimo) oro trūkumas, lytinės funkcijos bei mėnesinių ciklo sutrikimai.

Kada verta sunerimti?

Jeigu pailsėjus sveikatos sutrikimai dingsta, bet grįžus įtampai vėl jaučiate bet kokį pakartotinį simptomą, – tai ženklas, kad reikalingas ilgesnis poilsis arba požiūrio į darbą ir gyvenimą keitimas.

Jeigu simptomai trunka per šešis mėnesius ir daro įtaką darbingumui bei santykiams su namiškiais, turite nedelsiant susimąstyti. Tuomet mes jau kalbame apie lėtinį, sunkiai tvarkomą nuovargio sutrikimą.

Pailsinti visų pirmą reikia ne kūną, bet smegenis ir emocijas, o tam svarbu užsiimti mėgstama veikla, pakeisti veiklos pobūdį nuo kasdienės rutinos.

Kokie yra organizmo stiprinimo būdai nusilpusiam organizmui?

Būtina įvesti darbo/poilsio, dienos/nakties, miego/būdravimo, valgymo režimus. Taip pat organizmą reikia grūdinti. Tai padaryti galite užsiimdami veikla gryname ore, naudodami šviesos terapiją, odos nervinių galūnėlių stimuliavimą – masažą, akupunktūrą, kontrastinį dušą, trynimą šiurkščiu rankšluosčiu. Neužmirškite ir visavertės mitybos, maitinimosi kokybė neatsiejama nuo organizmo stiprinimo. Viską surikiavę į rutiną įtraukite ir laisvalaikį, kuris teiktų malonumą. Mėgstamas užsiėmimas ar hobis padės atsipalaiduoti, sumažins per dieną susidariusį stresą.

Neseniai netekome vieno jauno dizainerio, kurį ištiko insultas. Ar tai gali nutikti dėl persidirbimo ir nereagavimo į mūsų organizmo rodomus ženklus?

Taip. Mažas, saugus, dozuotas stresas organizmą užgrūdina ir kelia imunitetą (kaip, pavyzdžiui, kontrastinis dušas), bet ilgalaikis poveikis alina. Kai organizmas nebegali ir nebeturi iš ko kompensuoti sutrikimų, prasideda negrįžtami procesai. Dažniausiai tai – širdies kraujagyslių sistemos sutrikimai, kurie gali baigtis net mirtimi.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas (asmeninio albumo nuotr.)

Ar nuovargį galime vadinti liga?

Jeigu nuovargis trunka ilgai, o jėgų nepavyksta atstatyti net pailsėjus, jeigu simptomai daro įtaką gyvenimui ir darbingumui, – be abejo, taip.

Išsekęs žmogus bando pailsėti, tačiau vis tiek jaučiasi pavargęs. Kokios to priežastys?

Tokia būsena vadinama lėtiniu nuovargio sindromu, kuris diagnozuojamas tada, kai simptomai nepraeina pailsėjus, atsiranda nuo minimalaus krūvio ir trunka virš pusės metų. Be nuovargio tokiai būsenai būdingas gerklės, sąnarių, raumenų ir galvos skausmas, temperatūros pokyčiai, atminties pablogėjimas ir bendras nuovargis.

Kiek vidutiniškai per parą žmogui būtina miegoti ir ilsėtis, jog kitą dieną jis žvalus galėtų kibti į darbus, kūnas nekauptų nuovargio?

Įvairiai, mat visi mes skirtingi. Atitinkami gyvenimo etapai reikalauja skirtingo poilsio režimo. Svarbu ir gretutinės būklės. Užsiimant mėgstama veikla, kai nelabai pavargsti psichologiškai, miego gali reikėti mažiau nei vargstant prie nekenčiamo darbo. Dabartinės miego trukmės rekomendacijos skirstomos pagal amžių. Žmonėms nuo 14 iki 17 metų rekomenduojama miegoti 8–10 valandų, nuo 18 iki 25 metų 7–9 valandas, o nuo 26 metų 7–8 valandas.

Stresas ir nuolatinis krūvis sutrikdo visus reguliacinius organizmo procesus, todėl kūne atsiranda visiška anarchija.

Dažnai darbovietės skatina dirbti kuo daugiau, žmonės taip pat bando įtikti darbdaviams, tad nenori imti atostogų, paprašyti laisvadienio. Kiek laiko per metus žmogus privalo atsiriboti nuo darbo ir leisti kūnui atsigauti?

Turėkite galvoje, jog visų darbų nenudirbsite. Nereikia pamiršti, kad nepakeičiamų nebūna, o keisti galima ne tik darbuotoją, bet ir darbdavį. Ilgas ir nuobodus darbas, viršvalandžiai, darbas be poilsio ar pietų pertraukų, darbovietė be laisvalaikio zonos ir galimybių darbuotojams mažina darbo našumą. Dirbdami pailsėję ir patenkinti per 5–6 valandas padarome daugiau nei pavargę ir pikti per 10 valandų. Tad jeigu pavargote – eikite ilsėtis, nelaukite, kol organizmas pradės siųsti signalus.
Darbo valandos Lietuvoje reglamentuotos higienos normų, aš negaliu su jomis ginčytis, bet ir darbdavys privalo jų laikytis.

Dažnai savaitgalius skiriame ne miegui ar gulėjimui lovoje, bet aktyviai veiklai, kelionėms, susitikimams su draugais, sportui. Kartais po to jaučiamės labiau pavargę nei po darbo dienos. Ar per aktyvius savaitgalius kūnas spėja pailsėti?

Aktyvus poilsis yra net geriau nei tinginiavimas. Pailsinti visų pirma reikia ne kūną, bet smegenis ir emocijas, o tam svarbu užsiimti mėgstama veikla, pakeisti veiklos pobūdį nuo kasdienės rutinos. Tai suteikia kur kas daugiau naudos nei dviejų parų snūduriavimas įsivyniojus į antklodę. Tiesa, ir tingaus poilsio kažkada prireikia visiems.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis