Vėžio prevencija, organizuojama valstybių mastu, gali būti paremta kiekvieno iš mūsų. Juk paragintas imtis veiksmų prieš ligą žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti, imtis aktyvaus gyvenimo būdo, pagaliau – dalyvauti profilaktinėse patikros programose.
Nuo 2016 metų pasaulinė vėžio diena vyksta pagal šūkį „Mes galime. Aš galiu“. Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja chirurgė onkologė dr. Daiva Gudavičienė sako, jog įmanoma anksti ir tiksliai diagnozuoti ligą, taikyti šiuolaikiškus gydymo metodus, išsaugoti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimą, jeigu tik pats žmogus laiku atvyks pas medikus ir rūpinsis savo sveikata. Daugiau apie tai – interviu su gydytoja.
Pasyviausiai vyksta gimdos kaklelio vėžio tikrinimamsis. 2015 m. pasitikrinusių buvo vos 16 proc. Lietuvos moterų, tačiau šis skaičius po truputį auga.
Kodėl daugelyje pasaulio šalių minima Pasaulinė vėžio diena? Kam to iš tiesų reikia?
Svarbu minėti tokias dienas, nes tai paliečia didžiąją visuomenės dalį. 2012 metais pasaulyje buvo nustatyta 14,1 mln. naujų vėžio atvejų, 8,2 mln. žmonių mirė nuo vėžio. Prognozuojama, kad 2030 metais naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 23,6 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius iki 13,1 mln.
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, – sako Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tyrimų centro Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. – Naujai diagnozuojamų vėžio atvejų skaičius nuolat didėja: nuo 1995 iki 2012 metų vyrų susirgimų skaičius padidėjo nuo 5874 iki 9078 naujų vėžio atvejų. Moterų naujų vėžio atvejų skaičius taip pat padidėjo nuo 5849 iki 8656.
2012 metais dažniausia piktybinė liga buvo prostatos vėžys (15 proc.). Nuo jo nežymiai atsiliko odos piktybiniai navikai (14 proc.), o trečią vietą užėmė storosios žarnos vėžys (9 proc.). Kitos dažniausios piktybinės ligos buvo krūties vėžys, plaučių vėžys ir skrandžio vėžys. Dažniausia moterų piktybinė liga išlieka krūties vėžys, o vyrų – priešinės liaukos vėžys.
Piktybiniai susirgimai užima 17-22 proc. visų mirčių ir nusileidžia tik kraujotakos sistemos ligoms. Apie jas taip pat reikėtų kalbėti, mat daugeliu atvejų rizikos faktoriai yra bendri.
Pasaulinė vėžio diena skirta priminti žmonėms, jog būtina tikrinti sveikatą reguliariai, apšviesti, kaip atpažinti vėžinių susirgimų simptomus ankstyvoje ligos stadijoje. Žmogus dėl savęs gali padaryti labai daug ir daugelio tų onkologinių ligų išvengti.
Daug kalbame apie vėžio prevenciją. Ar iš tiesų galima išvengti vos ne pusės naujų vėžio atvejų?
Kai kurių vėžio tipų yra žinomi juos sukeliantys faktoriai. Pavyzdžiui, daugelis žino, jog pagrindinis faktorius, sukeliantis plaučių, trachėjos, stemplės vėžį yra rūkymas. Skrandžio vėžį dažniausiai sukelia helicobacter pylori infekcija. Krūties vėžio susirgimo pagrindinis faktorius yra antsvoris ir fizinis pasyvumas, bet yra tokių vėžių, kurių rizikos faktorių mes nežinome. Beveik pusė (46 proc.) susirgimo atvejų yra lokalizacijos tipo. Tai yra krūtis, priešinė liauka, storoji žarna ir gimdos kaklelis. Į šias lokalizacijas ir yra nukreiptos pagrindinės veikiančios prevencinės programos.
Užkirsti kelią vėžiniams susirgimams galime eliminuodami kai kuriuos faktorius, pavyzdžiui, mesdami rūkyti. Taip pat reikėtų gydyti kancerogenines infekcijas. Tai yra, papilomos virusą, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį. Šiuo metu daug dirbama skiepų srityje ir Lietuvoje nuo žmogaus papilomos viruso pradėtos skiepyti dešimties sulaukusios mergaitės. Kitas prevencinis būdas yra gydyti anksti nustatytus pakitimus iki vėžinės būklės neleidžiant vėžiui vystytis.
Higienos instituto duomenimis, 2014 metais užfiksuota 18 tūkst. onkologinių susirgimų. Piktybiniai susirgimai užima 17-22 proc. visų mirčių ir nusileidžia tik kraujotakos sistemos ligoms
Kaip apibūdintumėte Lietuvoje vykdomų prevencinių programų rezultatus? Į kurias šalis šiuo klausimu turėtume lygiuotis?
Pačios pavyzdingiausios yra Skandinavijos šalys, kurie pirmieji pradėjo, įdiegė ir užtikrino pakankamą visuomenės dalyvavimą tose prevencinėse programose. Tam, kad programa veiktų efektyviai, turi būti patikrinama daugiau nei 80 proc. tikslinės grupės. Lietuvoje šis klausimas vis dar opus ir šiuo metu aktyviai sprendžiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Žinoma, patys žmonės taip pat gali priminti šeimos gydytojams ir paklausti, ar nebūtų pats metas vėl atlikti profilaktinius tyrimus. Svarbu, kad patikra būtų organizuota, o Lietuvoje tas aktyvumas gerokai per mažas.
Lietuvoje vykdomos 4 prevencinės programos: gimdos kaklelio vėžio, pagal kurią 25–60 metų amžiaus moterys vieną kartą kas 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio atliekant citologinį gimdos kaklelio tyrimą. Pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–69 metų amžiaus moterys kviečiamos nemokamai vieną kartą per 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–75 metų amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) vieną kartą per 2 metus gali nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–74 metų amžiaus žmonės (vyrai ir moterys) vieną kartą per 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą.
Deja, atitinkamų amžiaus grupių gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose Lietuvoje 2015 m. buvo labai nedidelis: prostatos – 27,7 proc., storosios žarnos – 22,1 proc., krūties – 21,5 proc., gimdos kaklelio – 15,9 proc.
Ką daryti, kad dėka prevencinių programų sumažėtų žmonių mirtingumas dėl vėžio?
Reikėtų patikrinti bent 80 proc. tikslinės grupės. Kaip matome iš anksčiau pateiktų skaičių, mums reikia gerokai pasistengti. Labai svarbu, kad visuomenė žinotų apie šias programas, kad naudotųsi galimybe pasitikrinti. Juk, pavyzdžiui, nustačius ir išgydžius gimdos kaklelio displazijas – ikivėžinius pakitimus – galima išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Ikivėžinių storosios žarnos ligų ankstyvas diagnozavimas ir gydymas patikimai apsaugo nuo storosios žarnos vėžio, pacientui nereikia atlikti sudėtingų operacijų. Pagal prevencinę programą atlikus mamogramas, neretai nustatomi nulinės stadijos pakitimai, kada ląstelė jau yra pakitusi, piktybinė, bet ji dar neperžengusi bazinės membranos. Tokiais atvejais gydymas būna mažiau agresyvus, o gydymo rezultatai – puikūs. Taip pat džiaugiamės nustatę neapčiuopiamus ankstyvųjų stadijų navikus, kuriuos pati moteris apčiuoptų tik po keleto metų.
Prevencinės programos leidžia nustatyti ikivėžinius arba ankstyvųjų stadijų vėžinius pakitimus, kurių gydymas daug paprastesnis, o gydymo rezultatai labai geri.Tad mūsų visų pareiga apie tokias programas papasakoti draugams ir artimiesiems, nes nuo mūsų požiūrio priklauso ne tik mūsų pačių, bet ir artimų žmonių sveikata.
