Hemorojus - nemaloni liga, apie kurią kalbėti vis dar nedrąsu

Sutrikus normaliai kraujotakai ir pabrinkus išangės kanalo kraujagyslėms, galime pajusti ir pastebėti nemalonius simptomus - deginimą, niežėjimą išangės srityje, skausmą ar net kraują tuštinantis. Tikėtina, kad susidūrėte su hemorojumi - nemalonia, tačiau išgydoma liga.

Matyt ne veltui hemorojus vadinamas civilizacijos liga - nors jo atsiradimo priežastys nėra iki galo žinomos, didelę įtaką hemorojaus išsivystymui turi netinkamas gyvenimo būdas: skysčių trūkumas, per mažas skaidulų kiekis maiste, nepakankamas fizinis aktyvumas ir t.t. Visa tai susiję su apsunkintu tuštinimusi ir ilgai užsitęsusiu stanginimusi - viena iš hemorojaus išsivystymo ir ligos progresavimo priežasčių.

„Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus. Ligą įtakoti gali ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas. Mes visi esame skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros, ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės“ - apie pagrindines hemorojaus išsivystymo priežastis pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas chirurgas ir proktologas Deividas Narmontas ir išskiria kelias ligos stadijas, išreiškiamas laipsniais.

- Pirmo laipsnio hemorojus gali pasireikšti atsitiktiniu pakraujavimu, kartais pacientai skundžiasi niežuliu išangės srityje. Tokio laipsnio hemorojiniai mazgai matomi tik apžiūrint specialia įranga.

- Antro laipsnio hemorojų galima nustatyti, kuomet tuštinimosi metu mazgai išlenda iš išangės kanalo, tačiau po pasituštinimo iškart pranyksta kanale. Dažnesni simptomai – kraujavimas, deginimo jausmas, rečiau – nepilno pasituštinimo jausmas. Tokio laipsnio mazgus taip pat galima diagnozuoti apžiūrint specialia įranga, retesniais atvejais įmanoma apčiuopti piršto galu.

- Trečio laipsnio hemorojaus atveju mazgai tuštinimosi metu išlenda iš išangės kanalo, tačiau savaime sunkiai sugrįžta, todėl tenka juos atgal įstumti pirštais. Tokie mazgai dažnai kraujuoja, gali sukelti skausmą, svetimkūnio jausmą. Dažnesnis ir niežulio jausmas, aplinkinės odos uždegimas.

- Ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai yra išlindę pastoviai, sukelia didesnį diskomfortą, kraujuoja, skiriasi gleivės, gali stipriai skaudėti, niežtėti, sukelti aplinkinės odos uždegimą.

Dažnai pasitaiko išangės srities (perianalinė) trombozė. Kai dėl jau esamų ar ankščiau nepastebėtų hemorojinių mazgų, atsiradus tam tikriems faktoriams, gali įvykti išorinių (dažniau) ir vidinių hemorojinių mazgų trombozė. Tuo metu labai dažnai jaučiamas stiprus skausmas, kuris gali trukti net keletą dienų. Vėliau gali pasirodyti kraujo.

Dauguma žmonių baiminasi kreiptis į gydytojus, juk tai - labai intymi problema. Kokios gali būti negydomo hemorojaus pasekmės?

Dažniausios negydomo hemorojaus pasekmės yra hemorojinių mazgų laipsnio progresavimas ir mažėjančios konservatyvaus (terapinio) gydymo pasirinkimo galimybės. Rečiau gali išsivystyti mažakraujystė, o laiku nesikreipus galima nepastebėti onkologinio susirgimo. Kraujavimas gali būti ne tik hemorojaus požymis. Tai ir vienas dažniausių tiesiosios žarnos vėžio simptomų. Tad jei kraujavimas kartojasi, atsiranda kitų negalavimų (silpnumas, tuštinimosi sutrikimai ar pasikeitimas), reikėtų nedelsti ir išsitirti dėl ko yra kraujuojama.

Kaip atliekami hemorojaus tyrimai ir kokie gydymo metodai gali būti taikomi?

Bet kurio laipsnio hemorojinių mazgų įvertinimui ir diagnostikai reikia tinkamai pasiruošti, specialiais preparatais išvalyti išangės kanalą, nes tokios apžiūros metu kartu su hemorojumi galima pastebėti ir kitus susirgimus.

Pirmo ir antro laipsnio hemorojaus paprastai pacientai patys pamatyti negali, nes tam reikalinga speciali įranga. Gydytojas anoskopo pagalba gali apžiūrėti išangės kanalą ir pastebėti pirmuosius hemorojinius mazgus. Pirmo laipsnio hemorojus pirmiausia gydomas vaistinėmis medžiagomis ir gyvenimo būdo, mitybos korekcija. Antro laipsnio hemorojaus gydymui be minėtų gydymo būdų galima taikyti ir nechirurginius gydymo metodus – hemorojinių mazgų ligavimą, skleroterapiją ir kitas efektyvias priemones.

Trečio bei didesnio laipsnio hemorojų galima pastebėti ir be specialios įrangos. Kartais trečio laipsnio hemorojų pradedama gydyti vaistais bei nechirurginėmis procedūromis, tačiau jei kraujavimas ir toliau išlieka, tenka rinktis vieną iš chirurginio gydymo variantų - lazerinę hemoroidoplastiką arba hemoroidektomiją.

Ketvirto laipsnio hemorojus gydomas tik chirurginiu būdu ir beveik visada tik hemoroidektomijos būdu.

Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nesudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais taikomos tausojančios operacijos, kurios, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis.

Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 3-4 savaitės, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė savaitė. Kadangi išangės ir tarpvietės sritys yra labai jautrios, jose gausu receptorių, tame tarpe ir skausmo, net menkiausia žaizdelė sukelia diskomfortą. Tačiau, žaizdoms sugijus ir išnykus hemorojaus simptomams, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė ir sugrįžta gyvenimo džiaugsmas.

Internete galima rasti daugybę liaudies receptų hemorojui gydyti, vaistinėse galima įsigyti nereceptinių vaistų - kokia jūsų nuomonė apie tokią savigydą? Galbūt kai kurie liaudies receptai iš tiesų veiksmingi?

Pajutus pirmuosius simptomus ir tuo metu neturint galimybės apsilankyti pas gydytoją, galima kreiptis į vaistininką, kuris patars ir laikinai padės, tačiau reikėtų nedelsti ir ilgai nelaukus užsirašyti pas specialistą, kuris išsiaiškins priežastį, įvertins esamą padėtį ir jei reikės, pakoreguos vaistininko parinktą ar savarankiškai rastą liaudies medicinos metodą. Kai kurie liaudies metodai tikrai praverčia iškylos gamtoje metu, tačiau jie dažnai yra laikini ir gali užmaskuoti didesnę problemą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis